Kai kalbame apie nusirašinėjimą, mėgdžiojimą, kopijavimą, plagiavimą, pasidaro kaip niekad aišku – žmogus atsirado iš beždžionės. Tai plati ir aktuali tema, apie kurią galima daug ir įvairiais aspektais diskutuoti. Mes pasirinkome vieną, aktualų mokiniams ir mokytojams aspektą – nusirašinėjimą. Pasikalbėjome su 38-iais 8-12 klasių mokiniais. Pateikėme respondentams šiuos klausimus:
- Ar nusirašinėjate?
- Ar dažnai nusirašinėjate?
- Kodėl?
- Ką apie tai manote?
Atsakymai:
- Deja, bet nusirašinėja absoliučiai visi respondentai.
- 17 nusirašinėja dažnai, 13 nuolat, 8 retai.
- Nusirašinėja, nes neatlieka namų darbų; nesupranta; bijo, kad mokytoja A. Sašenko parašys 2; neturi kitos išeities; tingi galvoti pats/i; nes nusirašinėja visi; per didelį užimtumą pamiršta; nepasitiki savo jėgomis.
- Manau, kad tai yra pateisinama, jei vartojama su saiku; jei neturi kitos išeities, kodėl gi ne; tai labai gerai; pakelia pažymį, bet neduoda naudos protui, blogai, nes kenki pats sau; jei mokytojai nepagauna, įprantame ir pradedame atsainiai žiūrėti į mokymąsi.
Išvados gana liūdnos, nes neatsirado nei vieno nenusirašinėjančio. Nusirašinėja netgi tie, kurie tai smerkia. Kas geriau – ar išlikti sąžiningiems pirmiausia prieš pačius save ir nepadarius užduoties pasakyti mokytojui rašyti 2, ar nusirašyti ir ramiai „praslysti“?
Galų gale ar nusirašinėjimas ir nuotrauka pirmūnų lentoje – suderinama?
Kitą savaitę – pokalbis su mokytojais.
Kr. Kanevičiūtė, M. Ugianskaitė, J. Matvejevaitė ir R. Jankauskas, jaunieji žunalistai
NUSIRAŠINĖTI YRA GERAI!
laukem 😉
Šiek tiek vėluojame su mokytojų apklausa, bet tuoj bus. Truputį karštieji atšalo:)
Nenusirasineju beveik…:) Labai labai retai nebent…:)
nuomone neigiama, praktiskai nesinaudou ir manau, kad tai kvaileliu priemone „prasisukti” 🙂
sutinku su jumis 😀
Nusirašinėjimas senas kaip mūsų pasaulis: apie jį be galo daug kalbėta mūsų tėvų, senelių laikais, sukurti ir vis dar kuriami metodai kaip nusirašinėti ir, be abejo, kaip su tuo kovoti. Tai kiekvieno iš mūsų sąžinės reikalas, ar norime būti įvertinti objektyviai savo bei kolegų atžvilgiu, ar tesiekiame gero rezultato be jokių pastangų. Atrodo, „kas kaip moka, tas taip šoka“. Bet visgi kodėl mes apie tai kalbame? Nusirašinėjimo epidemija? Ką apie tai girdėjote?
jie turi buti apie tema, ne is galovs…;))
Tam ir yra komentarai, kad galima būtų padiskutuoti, Emilija. 🙂
ciane forumas ;p
nenusirasineju, dazniausiai tik kitiems duodu nusirasyt…
Retai kada. Va per matematika, kai liepia iskalti tipo svarbias taisykles, va tada taip, bet ir tai nenusuirasau, o apkeiciu lapukus
:DDDD
Šiaip aš pasitikiu tik savimi. Todėl geriau jau iš vakaro daugiau pasimokau nei po to per kokį kontrolinį graužiu nagus kaip čia dabar bus, Tada galiu sau ramiai, be jokio nerimo, kad kas nors pagaus rašyti darbus. Aišku yra buvę ir išimčių :}
Yra tekę, bet ne per daugiausiai. Kas gudresnis, tas pirmesnis čia iki egzaminų, o tada jau pasimato, kas ką veikė tuos dvylika metelių.
Suprantu, anonime3, ką norite pasakyti. Mokiniai, mokytojai, baimė, kontroliniai – amžina problema. Bet žvelgiant giliau, kaip pats/i siūlot, tikrasis mokytojas, nurodantis Tau, ką daryt, o ko ne, – Tu pats. Nori pamatyt geriausią savo mokytoją? Pasiimk veidrodį. Kaltini mokytoją dėl to, kad bijai?? Bet bijai tai Tu. Nebijok, klausk, gal neužpuls:):)
Drįsčiau pasiginčyti – per kokį nors matematikos kontrolini nereikia, kaip sakot: „jausmo, gyvenimo”. Ten formulės, kurias žinai ir nemoki pritaikyti, arba kurių nežinai. Kita vertus, žvelkim giliau. Pavyzdžiui aš nemoku vieno dalyko, vien dėl to, kad bijau mokytojo(s) klausti, mat visada užsipuola. Tai gal nusirašinėjime kaltas ne tik vaikas?
Tiesiog nesinori pasirašinėti savo tikruoju vardu, kaip ir visiems anonimams, bet nusirašinėti man atrodo šiek tiek (o gal daugiau nei šiek tiek?) kvaila. Labai dažnai per kontrolinius girdžiu: ” anonime, koks pirmo atsakymas, koks trečio?…” bet jie patys to neišmoksta ir tik gauna geresnį pažymį. juk egzamine jie tikrai nenusirašys, taigi žmogus gali būti ir gerai besimokantis, bet ateis laikas, kai reikės savo „išmoktas” žinias pritaikyti egzamine ar realiame gyvenime ir, ko gero, patys savęs paklausime: „kodėl neskaičiau, nesimokiau, kodėl nusirašinėjau?” Na, nekalbu apie tuos, kurie retkarčiais brūkšteli ką nors nuo svetimo, bet apie tuos, kurie tai daro itin dažnai. 🙂
Tiesa…:D
Nesutinku, kad normalu: tai, kad visi daro kažką, nesukuria normos. Pvz., visi yra perėję kelią neleistinoje vietoje, bet taisyklė, leidžianti eiti bet kur, tikrai neatsiras:) Skaitėme interviu su Marijonu Mikutavičiumi, jis sakosi nenusirašinėjęs, turėjo tokį principą – geriau 2. Visiems įdomesni originalūs, savarankiški žmonės, norisi nenusirašytos minties, jausmo, nenusirašyto gyvenimo… Bet tai nelengva.
Juk normalu nusirašinėti. Nieko čia tokio… 😀 Gi visi taip darė\daro\darys. Net tie patys mokytojai, kurie šiandien sako, jog nusirašinėti blogai, anksčiau kažin ar buvo geresni. 😀 Juk žmogus bręsta su laiku. Kiti išvis nesubręsta, kad atskirtu, ką reikėtų daryti, o ko ne. P.S. Kam daryti, jei gali nusirašyti? 😀