Šeštoji pamoka balandžio 27 d. kai kuriems Rūdiškių gimnazijos 8-III klasių mokiniams buvo kitokia nei suplanuota tvarkaraštyje. Iškart po skambučio susirinkome skaitykloje, kur turėjo vykti mokymai su Nacionalinio socialinės integracijos instituto žmogaus teisių ugdymo programos koordinatore Giedre Šėmyte. Užsiėmimo tema: „Aš. Mes. Jie – kas mus vienija ir skiria“.
Susitikimas prasidėjo nuo žaidimo – sustoję ratu žaidėme „Žirgų lenktynes“. Žaidimas paremtas greita reakcija – pasikeitus nurodymams reikia skubiai susiorientuoti ir atlikti jau kitus veiksmus. Vėliau visi pasiskirstėme į „Asilų“, „Ožių“, „Dramblių“ ir „Arklių“ (patys pasisakėm) komandas ir mums buvo išdalyti lapai su užduotimis. Kiekviename lape radome nurodytą žinių portalą, kuriam priklausys komanda, ir trumpą žinutę su situacija, apie kurią reikėjo paruošti reportažą. Nors iš pirmo žvilgsnio situacijos atrodė neįtikėtinos, bet trumpuose sakiniuose slypėjo tai, su kuo socialiniuose tinkluose ir realiame gyvenime susiduriame neretai – nuo viešo netradicinės orientacijos žmonių žeminimo, socialinės diskriminacijos iki valdžios skandalų.
Reportažams paruošti turėjome 20 minučių. Kiekviena komanda šį laiką skyrė itin įtemptam darbui – aptarė, išnagrinėjo situaciją, pasiskirstė vaidmenimis, parepetavo. Kai pradėjome pristatinėti savo reportažus, dvidešimt minučių ugdytas susikaupimas nuėjo veltui – buvo sunku atlaikyti juoko audras matant, kaip bendraamžiai vaizduoja garsius dainininkus ar valdžios atstovus. Manau, kiekvienas mokymuose dalyvavęs mokinys galėtų pasakyti – sunkus yra bet kokio žurnalisto darbas, kai tenka susidurti su komiškomis situacijomis ir išlaikyti rimtį ne tik komentarų srityje ar socialiniuose tinkluose, bet ir savo veide.
Užsiėmimui pasibaigus ir daugumai mokinių jau išėjus, skaitykloje pasiliko grupelė žmonių, užsidegusių (o gal įkvėptų?) diskutuoti. Kiekvienas dėstė savo tvirtą nuomonę apie požiūrio, sporto reikšmę žmonių gyvenime ir kt.. Rodės, kiekvienas kalbėjo jau ne vien dėl to, kad pasakytų savo nuomonę, bet ir kad rastų tų, kurie mano taip pat. Juk tiek socialiniuose tikluose, tiek gyvenime žmonės pratę skirstytis į „už“ ir „prieš“ grupes, ieškoti bendraminčių, bendrų interesų turinčiųjų.
Galbūt būtent tai ir įkvepia mus tik dar stipriau laikytis savo nuomonės ir nepaisant visų priekaištų įsikibti į tikslus. Kaip savo knygoje yra rašiusi Rebeka Una: „Nebaisu, kai esi su tuo, kuris jaučia tą patį, o kai esi toks vienas – dar ir kaip baisu.“
Akvilė Zalieckaitė, žurnalistų būrelio narė
no images were found