,,Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti.”
A. de Sent Egziuperi
Šią tiesą padėjo suvokti 45-ojo Jaunųjų filologų konkurso respublikinis etapas, vykęs balandžio 4-6 dienomis nuostabiame Lietuvos kampelyje – Šilutėje. Į konkursą sugužėjo jauni kūrėjai iš visos šalies. Filologai nepabūgo nei prasto oro, nei galimybės sulaukti potvynio. Visgi yra dar žmonių, taip stipriai mylinčių lietuvių kalbą. Tarp jų buvau ir aš su savo lietuvių kalbos mokytoja Vita Patinskiene.
Jaunųjų filologų konkursas talpina net septynias sekcijas: poezijos, prozos ir dramos, literatūros kritikos, publicistikos, literatūrinių vertimų, kalbos darbų ir tautosakos. Šiemet man pavyko patekti net į dvi: publicistikos bei prozos ir dramos. Laukiau kritikos, rašančiajam ji labai svarbi. Bet, anot Gintarės Adomaitytės, publicistikos ir esė sekcijos komisijos narės, komisija nenorėjo kištis į mano kūrybą, ypač – į stilių. Tad visai neblogai. Nes kartais net tokiais atvejais galima išgirsti ne vieną priekaištą.
Žmonės šilti, kūrybiški, protingi. Ypač patys šilutiškiai. Sutiko su šypsenomis, taip pat ir išlydėjo. Net saulė nepabijojo žiemos ir nušvito. Pakeliavome po Rusnę, susipažinome su Vydūno gyvenimo detalėmis, džiaugėmės etnografine vakarone. Dienos prasmingos, įdomios, daug išmokiusios.
Deja, šis jubiliejinis filologų konkursas buvo pažymėtas ir netektimi. Konkurso metu sužinojome, jog netekome vieno iš šios gražios iniciatyvos įkūrėjų – poeto Marcelijaus Martinaičio. Pagerbę šio nuostabaus kūrėjo atminimą tylos minute, kiekvienas galėjome prisiminti Kukučio balades ir daugelį kitų poeto eilėraščių. Marcelijus Martinaitis paliko didelį pėdsaką tiek literatūroje, tiek visuomeniniame mūsų tautos gyvenime. Prisiminsime jį kartu su Kukučiu.
Kelias namo neprailgo. Ant kaklo švytėjo bronzos medalis už publicistiką. Besikeičiantys nuostabiosios Lietuvos kraštovaizdžiai vis priminė apie sniegą, kai kur ištirpusį, kai kur dar tik besidauginantį. Graži ta gimtinė, ypač kai dar ir galime tarti ir rašyti savo lietuvišką žodį, dėl kurio (dabar net keista) kadaise protėviams teko kovoti.
Julija Božičko, II b klasė