Ei ei, mes niekur nebuvome išėję, bet grįžtame. Grįžtame su ilgai lauktais mokytojų atsakymais į klausimus apie nusirašinėjimą. Štai klausimai:
1. Ar esate nusirašinėję mokykloje, universitete, darbo reikalais?
2. Ką galvojate apie nusirašinėjimą, plagiavimą, mėgdžiojimą?
3. Ką galvojate apie nusirašinėjančius mokinius? Jūsų nuomone, ar verčiau tegu nusirašo, vis ką nors išmoks, ar tegu neatlikęs namų darbo pasisako ir sutinka su dvejetu, nes tai sąžininga?
4. Įsimintinas nuotykis, įvykis, susijęs su nusirašinėjimu.
Ir atsakymai:
(Be pavardžių, mums jos žinomos. Ir labai ačiū atvirai su mumis kalbėjusiems mokytojams.)
1. Taip, ir dabar gėda, bet tai dariau ne dėl to, kad tingėjau, o kad nesupratau ir bijojau paklausti, nes sulaukdavau atsakymo: „Žiūrėk į lentą“ (O juk tai MATEMATIKA 🙁 ). Universitete, darbe – ne.
Kartais, kai neturėdavau laiko.
Ne, aš buvau ta, nuo kurios nusirašinėja. Duodavau bendraklasiams nusirašyti, bet laikiau tokius kvaileliais.
Nenusirašinėjau, nes man nerūpėjo. Skaičiau knygas.
Nusirašinėjau kaip bebras. Buvo toks dalykas – traktorius. Tai traktoriaus dalis ir variklio veikimą ir nusirašinėdavau.
Neatsimenu 🙂
Nusirašinėjau, o ką daryt.
2. Ką galvoju? Kartais dėl juoko smagu ką pamėgdžioti.
Nusirašinėjantys žmonės nėra laisvi: turi protą, bet bijo (tingi, nenori) juo pasinaudoti.
Man nėra bjauriau, kai nuplagijuotą dalyką (scenarijų, idėją) žmogus pristato kaip savo. Juk idėjos sklando ore – tik gaudyk.
Žmogui būdinga mėgdžioti, ypač savo viršininką, tiesioginę įtaką turintį žmogų, jo manieras, kalbėjimo būdą.
Galvoju, kad taip pasaulis netaps įdomesnis.
3. Svarbu, kad nenusirašinėtų, nes noriu, kad mokinys pasitikėtų savimi.
Stinga noro mokytis, tampo likimą už ūsų. Suprantu.
Geriau tegu nenusirašinėja, nes tai nieko neduoda nei mokiniui, nei mokytojui. Nežinai, kaip įvertinti. Sako: taigi parašiau, o ten tokia nesąmonė…
Aš prieš nusirašinėjimą ant palangių ar paskubomis kur tamsiam kampe, bet už paruoštukių darymą namie, su muzika, patogiai 🙂 Juk vaikas rašydamas įsimena, kažkiek įsidėmi.
Apie nusirašinėjančius mokinius galvoju, kad jie manipuliuotojai. Matai, kad nusirašinėja, ir jauti gėdą, nepatogumą. Tampi savotišku įkaitu.
4. Per kontrolinį darbą visa klasė pasinaudojo vienu sufleriu ir išėjo taip, kad baudžiava panaikinta 1961 metais. Tokiu atveju dalies 11-okų tėvai netolimoje praeityje buvo baudžiauninkai. Gaila žmonių.
Kai mūsų mokykloje buvo sportininkų klasės, kartą nusirašinėdami uždavinį sumaišė skaičių 3 su raide B ir kankinosi, negalėdami išspręsti „keisto“ uždavinio.
Kartą mano suolo draugas nusirašinėdamas fiziką vietoj rentgeno spindulių parašė Reigano spinduliai. O tada Amerikos prezidentas buvo Ronaldas Reiganas.
Vieną sykį pamokoje manęs paprašė parodyti namų darbus, kurių neturėjau. Pasakiau, kad palikau namie. Kadangi ėmė juokas, mokytojas įtarė negera ir liepė atnešt namų darbus (gyvenau netoli). Reikėjo kažkaip išsinešti iš klasės sąsiuvinį. Lėtai stojausi kišdama sąsiuvinį į rankovę ir lėtai ėjau iš klasės, kad tas sąsiuvinis neiškristų. Išėjusi už durų juokiausi viena. Deja, neatsimenu, kuo baigėsi.
Apie tą traktorių. Smagu buvo nusirašinėti, nes mokytojas įtardavo visus, tik ne mane 🙂
Skaičiau iš tuščio lapo nesančius namų darbus. Norėčiau išgirsti dabar save, ką aš ten improvizavau.
Vietoje išvadų – pirmą savaitę po atostogų žurnalistų būrelis kartu su seniūnų sueiga ir pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką“ dalyviais skelbia gimnazijoje NENUSIRAŠINĖJIMO savaite. Atsipūskime nuo copy paste. Gal patiks.
Būrelio vadovė Loreta Masienė