Visi sutinkame, kad rugsėjis – nelengvas metas. Abejingų čia negali būti – baigėsi atostogos, prasideda mokslo metai. Taigi paklausėme savo respondentų:
Rugsėjo pirmąją nuotaika pakyla ar sugenda? Kodėl?
Lukas Judickas: Ir pakyla, ir sugenda. Pakyla, nes susitinku su draugais, su kuriais seniai nebendravau, galiu pasidalinti vasaros įspūdžiais. Sugenda, nes reikia mokytis, anksti keltis.
Jovita Matvejevaitė: Sugenda. Reikia anksti keltis, mokytis, reikia anksčiau grįžti namo, nes greit temsta, negaliu važiuoti prie ežero, nes šalta.
Alina Alencenovič ir Evelina Matulevičiūtė: Sugenda, nes sunku ryte keltis, neišsimiegam. Atsisveikint su vasara skaudu.
Greta Vaisėtaitė: Nuotaika vidutiniška, nes paskutiniai metai mokykloje.
Reda Vaisėtaitė: Sugenda, nes tai paskutiniai metai.
Julija Božičko: Paniškai pakyla, nes kai tai suvoki, džiaugsmas pasibaigia, nes prasideda mokykla, o ji neteikia džiaugsmo.
Mokytoja Vida: Noriu į mokyklą, nes darbo kaip ir nėra, jis nevyksta. Jei kiekviena diena būtų kaip Rugsėjo pirmoji, tai kasdien vaikščiočiau su gera nuotaika.
Socialinė pedagogė Danuta: Ir sugenda, ir pakyla. Sugenda, nes vėl reikia į darbą, o pakyla, nes susitinku su draugais, kolegomis, vaikais. Mes vaikų pasiilgstam, ne taip kaip jūs mokytojų. 🙂
Mokytoja Zita: Užplūsta dviprasmiški jausmai. Nuotaika pakyla, nes prasideda naujas etapas, pamatau paaugusius, subrendusius vaikus. Liūdna, nes taip pat baigiasi vienas etapas – baigiasi vasara, prasideda darbas.
Mokytojas Virginijus: Darbas prasideda, per ilgos atostogos, todėl sunku įsivažiuot.
Taigi prieš vėją nepapūsi, bet darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs. Darbymetyje ir akmuo kruta, o ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Ir taip toliau. Sėkmės!
Monika ir Vilius