Menu Close

Lietuviškoji Venecija

Rugsėjo 11 dieną Trakų r. Rūdiškių gimnazijos 6b, 7a, 8a klasių mokiniai kartu su mokytojomis Brone Aliukoniene, Zita Bartkevičiene, Lilija Buktevičiene ir Vita Patinskiene vyko į Trakų tradicinių amatų centro vadovės Dominykos Semionovės organizuotą ekskursiją į  Pamario kraštą. Tai vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė dalis palei Nemuną, Kuršių marias. Jam priklauso Žalgirio miškas ir Rusnės sala, Ventė ir Kintai. Kartais šis regionas dar vadinamas lietuviškąja Venecija. Kraštas puoselėja savitas tradicijas, išsiskiria natūralios gamtos grožiu ir žvejų miesteliais. Kuršių mariomis ir pamariu driekiasi žuvų, gyvūnų ir paukščių migracijos koridoriai. Stebina unikalūs, urbanizacijos nepaliesti biologinės įvairovės ištekliai, kultūros paveldo lobynai, išsaugoti tradiciniai kaimai. Kintai – puošniųjų vėtrungių gimtinė. Vėtrungių magijai neatsispyrė ir mūsų mokiniai: kiekvienas pasigamino po vėtrungę ir parsivežė namo. Miestelyje išvydome ir tikrąjį vietinių pasididžiavimą – apie 18 m. aukščio ir 12 m. pločio Kintų didžiąją tują, kuri yra antroji pagal aukštį Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje. Netoli Kintų gyveno žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888–1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Pasigrožėję Kintais ir sudalyvavę vėtrungių dirbtuvėse, vykome į Ventės ragą.

Ventė ne viename senajame jūrininkų žemėlapyje nurodyta kaip ypatingai pavojinga vieta, „tikras visų laivininkų siaubas“, nes čia nusitęsusi akmenuota sekluma. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage, rodantis kelią jūreiviams, buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Užlipus geležiniais jo laiptais, atsiveria nuostabi panorama: Kuršių marios, Rusnės sala. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžų ir Pietų Afriką. Tai vienas paslaptingiausių ir jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Būna, kad per parą pro Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. paukščių. Čia stovinti Ventės rago ornitologinė stotis yra viena seniausių Europoje, įkurta 1929 m. Vėliau atsirado muziejus ir lankytojų centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais, turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Stotyje per sezoną sužieduojama tūkstančius paukščių, gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių. Pasikalbėję su šmaikščiu ornitologu Vytautu, vykome į Mingės kaimą – nedidelį, vos apie pusšimtį nuolatinių gyventojų turintį žvejų kaimą, įsikūrusį Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje. Tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra – Mingės kaimo namai išsidėstę abipus Minijos upės ir fasadais atsisukę į upės pusę. Prie kiekvieno namo yra įrengtos prieplaukos valtims prišvartuoti. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Dėl savo unikalaus gamtovaizdžio Minijos kaimas vadinamas lietuviškąja Venecija.

Pakeliui į Šilutę dar tyrinėjome Aukštumalos pelkę, Rusnę, įsikūrusią Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių. Ir galiausiai Šilutėje ieškojome ,,sekretų“, nors savąjį ,,sekretą“ – sėkmingos kelionės paslaptį – jau buvome atradę – tai nuostabus oras, gamta, bendrystė ir nauja kelionių patirtis. Išvyką skyrėme lietuvių archeologei ir antropologei Marijai Gimbutienei, kuri praeityje atrado darnios civilizacijos ženklų. Tokių darnos ženklų kelionėje atradome ir mes!

Įspūdžiais dalijosi 6b,7a, 8a klasių mokiniai ir jų klasių vadovės Bronė Aliukonienė, Vita Patinskienė, Zita Bartkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *