Rugsėjo 10 dieną būrelis 4 a klasės mokinių traukiniu nukeliavo į Klepočių kaimą.
Jaukus Klepočių kaimas apgaubė tingia ryto vėsa. Vaikai pamatė daug senovinių pastatų, pirkių, svirnų, kluonų, šimtamečių medžių, tvora apjuostą kaimo kryžių. Pamojo pravažiuojančiam traukiniui. Nudžiugino pakelėje besiganantys arkliai. Ant kelio rado gluodeną – žilvicinį gyvatį, katra kap kerta medzin – tas ir nudziūsta… Pora kilometrų mokiniai keliavo mišku, kol pasiekė Vaikštenių kaimą. Mokiniams teko prisiminti ir pasakyti pakelėje pamatytų medžių pavadinimus. Tik vieno, numetančio spyglius rudenį, nepažino.
Vaikšteniai pasitiko plačiu vieškeliu, atnaujintomis ir senovinėmis sodybomis. Čia buvo ir tikrų perliukų! Tai pirkia, kuri įrėminta žagarų tvora ir tapytais langais. Koks mielas katinėlis lange. O kita – su gonkelėmis, ornamentais ir raižiniais papuošta, gėlynais apjuosta. Mokytoja pakalbino sodybos šeimininkus. Šiame kaime kiekvienas atrado kažką įdomaus ir nematyto.
Miško keliu laukė ilga kelionė namo. Vaikšteniai – Rūdiškės yra ir piligriminio Šv. Jokūbo kelio atkarpa. Pasipuošus paparčiais, varnalėšomis, smagu buvo žygiuoti miško keliu. Nemenku išbandymu tapo kelionė atviru keliu, nes tą dieną ypač kaitriai kepino saulė.
Smagiais šūksniais mokiniai pasitiko Rūdiškių pradžią ir sakė, kad visur yra gražu, bet namuose – gražiausia.
Jolanta Dulskienė, pradinių klasių mokytoja
