Prieš 75-erius metus – 1941 metų vasarą prasidėjo masinis Lietuvos žydų naikinimas. Rugsėjo 23-ąją prisimename Lietuvos žydų genocido aukas. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kreipėsi į mokyklas, skatindama prisiminti ir paminėti nužudytus Lietuvos žydus, organizuoti paminėjimus žudynių vietose ir kartu dalyvauti „Atminties kelyje“. Į šį kvietimą atsiliepė Rūdiškių gimnazijos mokytojai, mokinius pakvietę į ,,Atminties kelią“.
Rugsėjo 30 dieną Rūdiškių gimnazijos II-IV klasių mokiniai ir mokytojai vyko į Varnikų mišką, 75-ųjų žydų sušaudymo metinių paminėti.
Anksi rytą, 8 valandą, gimnazistai, lydimi mokytojų Virginijaus Teišersko ir Zitos Bartkevičienės, sėdo į mokyklos autobusą ir nuriedėjo į liūdnai pagarsėjusį Varnikų mišką.
Žydų žūties vietoje istorijos mokytojas V. Teišerskas priminė niūrius 1941 metų įvykius, masinį žydų žudymą. Mokytoja Z. Bartkevičienė pakvietė mokinius pasidalyti mintimis apie genocidą. III a klasės mokinės Simona Piatkovskaja ir Karolina Franckevičiūtė visiems susibūrusiems skaitė savo literatūrinius darbus apie holokaustą.
Štai Simonos eilėraščių cikle apie žydaitę Aną Frank posmelis: „Tu šaltas kambarys ir sienos. / Langai į Amsterdamo kiemą. / Dienoraštis, tyla, / Kurios šaukiesi ir šaukiasi balsu / Tavo viekraujai protėviai, / Kurių krauju / Užlietas Amsterdamo kiemas / Ir šaltas kambarys, ir sienos.“ Karolina Franckevičiūtė skaitė tiriamąjį rašinį apie Rūdiškių žydus: „Man labai liūdna, kad Radunskių šeimos nariai, su visais kitais žydais, kurie prisidėjo prie turtingo Rūdiškių gyvenimo ir kultūros, buvo sunaikinti. Šiandien matome tik liekanas to, ką jie pastatė. Renė Radunski Etan sako: ,,Rūdiškių žydai buvo dalis to, kas padarė miestelį tokį sėkmingą nuo pat pradžios, tai buvo kiekvieno žmogaus, gyvenančio miestelyje ir jį statančio, bendra energija.” Šiais skaitymais buvo siekta sužadinti ne žinias apie šiuos siaubingas žydų žudynes, o jausmus. Gailestį, baimę ir siaubą, kurį patyrė tokie pat žmonės kaip mes, tačiau kitu vardu vadinami.
Galiausiai vyko diskusija apie žydų tautos kultūrą, papročius, buvo kalbama apie jų virtuvę, mėgstamiausius patiekalus. Taip pat buvo prislieta ir prie religinės temos.
Taigi išvyka į žydų sušaudymo vietą ne tik supažindino su istoriniais faktais, bet ir atskleidė žydų tautos gyvenimo būdą, papročius. Vykstant atvirai diskusijai, skaitant tekstus, kievienas turėjo galimybę išsakyti savo poziciją šia tema ir išreikšti savo emocijas.
Karolina Franckevičiūtė, III a klasė