Rugsėjo 21–22 dienomis The Duke of Edinburgh’s International Awar programos dalyviai Rūdiškių gimnazijos mokiniai Miglė Radzevičiūtė, Vakarė Petrovaitė, Rokas Andrulionis, Karolis Verseckas ir Faustas Bartkevičius bei Ugnė Pūkaitė iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos dalyvavo kvalifikaciniame žygyje, kuris tapo paskutiniąja DofE programos veikla siekiant bronzos lygmens apdovanojimo. Pasiruošimas žygiui pareikalavo nemažai jėgų bei kantrybės: bendradarbiaudami su programos vadove Zita Bartkevičiene ir žygio vadove Violeta Bakšiene derinome maršrutą, išsikėlėme tikslus, pildėme įvairius dokumentus, nuolat palaikėme ryšį su žygio vertintoja Ramune Strazdaite, kuri savo pastebėjimais ir patarimais padėjo mums sėkmingai pasiruošti artėjančiam žygiui.
Žygį pradėjome žvarbų rugsėjo 21 d. rytą Trakų r., Skersabalėje. Nei lietus, nei šaltis nesumažino komandos motyvacijos ir pasiryžimo siekti išsikeltų tikslų. Kiekvienas komandos narys turėjo savaip prisidėti prie bendro indėlio – vieni buvo atsakingi už žemėlapį, kiti už navigaciją, treti – už žygio tikslo įgyvendinimo priemones. Dar prieš žygį nusprendėme, jog mūsų tikslas žygio metu bus sustiprinti komandinius įgūdžius bei dalyvių tarpusavio ryšius atliekant komandos formavimo užduotis, žaidimus bei pratimus. Prie komandinio darbo stiprinimo labai prisidėjo iškylantys sunkumai, netikslumai, kuriuos pavyko įveikti tik bendradarbiaujant. Po varginančios dienos, pilnos iššūkių ir nuotykių, nužygiavę apie 17 km, pasiekėme savo nakvynės vietą – Daugirdiškių mokymų centrą. Čia ir toliau sėkmingai dirbome kaip tikra komanda – statėme palapines, kūrėme laužą, gaminome vakarienę. Šiek tiek atsipūtę tęsėme savo komandos formavimo veiklas – išbandėme keletą aktyvių pratimų bei užduočių, kurių nepavyko įgyvendinti žygio metu. Likusį vakarą praleidome prie laužo, kuris, skleisdamas ramybę ir jaukumą, skatino įvairius pokalbius.
Saulėtas ir kiek šiltesnis antrosios dienos rytas skatino ne ką mažesnę motyvaciją. Papusryčiavę ir susikrovę daiktus, leidomės į naujus nuotykius. Antrosios dienos maršrutas buvo šiek tiek trumpesnis, o ir mums patiems atrodė daug aiškesnis, todėl antrąją žygio dieną galėjome labiau atsipūsti ir geriau pažinti vienas kitą. Nė nepastebėjome, kaip greitai, įveikę 11 km, pasiekėme finišo tiesiąją ir galutinį žygio tašką – Maušiškes.
Apibendrinant reikėtų pasidžiaugti, kad šis žygis padėjo mums tobulėti visomis prasmėmis: ugdėme ne tik komandos formavimo įgūdžius, bet ir mokėmės išeiti iš savo komforto zonos, palikti jaukius namus ir vieni, be mobiliųjų telefonų ir interneto leistis į žygį. Kai kuriems iš mūsų šis žygis tapo visiškai nauja patirtimi, nuotykiu, padėjusiu įveikti save ir pajusti sėkmę. Ugdėmės savo ištvermę, ryžtą ir gebėjimus be suaugusiųjų pagalbos ir buities patogumų išgyventi gamtos sąlygomis. Nors patyrėme nemenkų sunkumų, drauge juos sėkmingai įveikėme.
Po žygio savo jausmais ir patyrimais tarpusavyje ir su žygio vertintoja dalijosi visi komandos nariai. Štai jauniausio dalyvio Fausto mintys: „Žygyje labiausiai patiko stovyklavimas. Nors patirta trauma labai apsunkino keliavimą, bet stovyklauti, kartu su visais būti prie laužo buvo labai įdomu. Manau, kad žygis man padėjo pagerinti bendradarbiavimo įgūdžius. Savo bendražygiams esu dėkingas už pagalbą žygio metu, draugiškumą.“
Miglė Radzevičiūtė, IVa klasės mokinė ir DofE dalyvė
no images were found