Šiemet, kaip ir kasmet, įsibėgėjus gražiam lietuviškam rudeniui, Rūdiškių gimnazijos pirmūnai ankstų rytą buvo suburti mokyklos kieme. Ne ne, šeštadienį jie nesimokė ir nieko netvarkė. Jie tiesiog laukė autobuso rugsėjo 29-ąją 6 valandą ryto.
Tiesiog Rūdiškių gimnazija dovanojo mokyklos pirmūnams pažintinę kelionę į Lietuvos jūrų muziejų. Toloka, bet kelionė iki Klaipėdos neprailgo. Juk laikas su draugais praskrieja akimirksniu. Persikėlę keltu (daugeliui tai buvo pirmas kartas) žygiavome kelis kilometrus iki pat muziejaus. Orai, rodos, buvo išsaugoti rudens skrynioje būtent mums: švietė saulė, pūtė šiltas vėjelis, dangus buvo išmargintas gražiausių debesų raštais. Ir tie šalia einantys ir besijuokiantys draugai!
Prisipažinsiu, mintis, jog važiuosime į Jūrų muziejų, manęs nežavėjo. Tačiau kas matė filmuką „Žuviukas Nemo“ ir nepatikėjo jo egzistavimu, nebuvo Jūrų muziejaus ekspozicijoje. Pirmą kartą gyvenime vienoje vietoje pamačiau tiek daug spalvotų žuvyčių. Nemaniau, jog tokių esti. Geltonos, baltos, juodos, mėlynos, dryžuotos, ilgos, trumpos, sustingusios, lakstančios… Kiekviena buvo skirtinga, o kartu jos tokios panašios. Turbūt todėl, kad žuvys.
Visų dėmesį patraukė šaunieji pingvinai. Atsistoję ant pakylos, iškėlę galvas. Jie tarsi karaliai savo soste. Net mintis atėjo, kas į ką čia atėjo pasižiūrėti. Kad ir kaip besistengiau mielai ir draugiškai nusišypsoti, tokių pat emocijų iš šių gyvūnų nesulaukiau. Taip ir pasiliko stovėti: iškėlę galvas, valdantys visą pasaulį. Nestokojantys dėmesio ir… užsiėmę vienas kitu.
Žmonių spiečius zujo ir prie jūrų liūto. Gal todėl, kad jis buvo vienas ir visai noriai bendravo? Nepasakosiu apie tai, kaip jis vis rodė savo liežuvį. Iš tiesų smagus tas jūrų liūtas. Ir net visai mielas. Turbūt todėl, kad pirmą kartą į kažką žiūrėti buvo taip smagu, o maža mergaitė kažkur šaukė: „Ate, jūrų liūte! Ate!“
Ir mes atsisveikinome. Iškėlę galvas kaip pingvinai mynėme miško takeliu prie jūros. Įkvėpėme jodo, pabraidžiojome, rinkome akmenėlius bei tyliai sau dainavome. Su jūra.
Kelionė buvo nuostabi. Per vieną dieną tiek įspūdžių ir emocijų! Gera buvo grįžtant namo matyti besišypsančius draugus. Tai reiškė, kad kelionė tikrai pavyko. Ir šiandien belieka svarstyti, kuriuo keliu važiuosime kitais metais.
Julija Božičko, II b kl. mokinė