O scena – gyvenimas. Tai suprasti ir išbandyti galėjo IV a ir II b gimnazistai su savo klasės vadovėmis Loreta Kumparskiene ir Stanislava Tarailiene nuvykę į „House of Puglu“. Šiame Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame naujame kameriniame teatre mokiniai turėjo galimybę dalyvauti spektaklio „Vienatvė. 1991“ veiksme, improvizuoti tikro teatro tikroje scenoje. Tai buvo pirma tokia patirtis.
Solveiga: „Po lietuvių bandomojo nusprendėme atsipalaiduoti vykdami į interaktyvų spektaklį „Vienatvė”. Nei vienas iš mūsų gerai nežinojome, kur vykstame ir ko turime tikėtis. Žinojome, kad mus gali pakviesti pavaidinti, tačiau neįsivaizdavome, kad tai vyks tokiu būdu. Prie įėjimo mūsų paprašė telefono numerių, visi nustebę juos padiktavome, tai tik dar labiau sužadino mūsų smalsumą. Ir tik spektakliui vykstant supratome, kam jie buvo skirti. Grupelė išrinktųjų į savo telefonus gavo žinutes, kuriose buvo nurodytas jų vaidmuo spektaklyje. Nors jie vaidino tik apie dešimt minučių, o tekstas, sceninė apranga jiems buvo duoti, tačiau buvo velniškai įdomu stebėti savo draugus tokiame amplua. Taigi spektaklis tikrai nenuvylė, likome sužavėti. Kitą kartą gavusi pasiūlymą vykti į interaktyvų spektaklį, nei kiek nedvejosiu, nes buvo labai smagu dalyvauti. Gal ir man kada pasiseks gauti tą stebuklingąją sms žinutę.“
Vilius B.: „Spektaklyje tikroviškai perteikiamas vienatvės jausmas, žiūrovai priverčiami susimąstyti apie ryšį tarp visų žmonių: koks jis yra ir koks turėtų būti. Papasakojami Sausio 13 d. įvykiai, kurie ir įtraukia, ir leidžia pajusti tos nakties atmosferą.“
Loreta M.: „Kaip lietuvių kalbos mokytoja, visiškai pasitikiu mūsų gimnazistais scenoje. Jie nemažai matę teatro, dalyvavę meninio skaitymo konkursuose ir įvairiose akcijose, projektuose, vedę renginius. Kai į sceną pakvietė Augustą, Roką, Vilių B., Deivydą, Vilių K., Eriką, Mantą, žinojau, kad bus įdomu, kad jie laisvai improvizuos, gerai perteiks tekstą. Taip ir buvo. Džiaugiuosi, kad buvęs mokinys Karolis pasiūlė šį spektaklį. Iš tiesų Vilniuje yra nemažai naujų įdomių teatrų, kuriuose verta apsilankyti.“
Greta: „Spektaklis, kuriame dalyvavome lietingą ketvirtadienio vakarą, buvo labai įdomus, nes leido mums suprasti, ką žmogui reiškia vienatvė. Kaip jaunas vaikinas savo 18 gimtadienį švenčia namuose prie kompiuterio ekrano su buteliu vyno. Tėvas, užuot atsiuntęs sūnui dovaną, pats prašo paskolinti pinigų. Motina Londone mezga kojines, tikėdamasi, jog jos atiteks būsimiems anūkams. Visiška vienatvė. Spektaklyje teko dalyvauti ir mums, nes interaktyvus spektaklis įtraukia dalyvauti ir pačius žiūrovus. Tokiame spektaklyje buvome pirmą kartą, bet tikėkimės – ir ne paskutinį. Po spektaklio visi – aktoriai, režisierė, darbuotojai ir žiūrovai – šildėmės arbata, bendravome. Smagu buvo dalyvauti ir nebūti vienišiems.“
Loreta Masienė
no images were found