Jau seniai klasės tėvelių ir vaikų susirinkime esame nutarę aplankyti Punią ir Margirio piliakalnį bei A. Žemaičio gėlininkystės ūkį.
Todėl vieną gražią dieną 3 a klasė mokykliniu autobusu pasuko ne Trakų kryptimi, bet Onuškio link, į A. Žemaičio gėlininkystės ūkį. Čia mus pasitiko ponia Vitalija ir nusivedė į gėlių šiltnamius. Ilgai grožėjomės žiedų spalvomis, uodėme kvapus ir vis klausinėjome šeimininkės, kaip išauginti ir prižiūrėti šitiek daug grožio. Iš jos lūpų sužinojome šiltnamiuose auginamų vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių rūšių pavadinimus, jų priežiūros ypatumus. Paskui pirkome gėlių ir padėkojome poniai Vitalijai už gėlininkystės pamoką.
Punioje sustojome aikštelėje prie bažnyčios. Čia prasidėjo istorijos pamoka. Gimnazijos istorijos mokytojas V. Teišerskas supažindino su šios žymios Lietuvos vietos istorija. Akmenimis grįstas takas mus nuvedė prie Margirio piliakalnio. Papietavę išklausėme istoriją apie Margirio pilį ir įkopėme į kalną. Ten vaikus nustebino visų upių tėvas – Nemunas.
Grįžę į gimnaziją, mokiniai padėkojo istorijos mokytojui už įdomų pasakojimą ir išsakė savo įspūdžius. Štai jie:
Mačiau didelį kalną ir Nemuną.
Išgirdau upės šiurenimą.
Pajutau aukštį ir grožį.
Sužinojau, kaip sodina gėles į vazonus.
Buvo gaivu ir malonu.
Sužinojau, kad gėles reikia pagirdyti iš apačios.
Sužinojau, koks Nemuno ilgis, kur stovėjo pilis, kad Gediminas ir Margiris buvo broliai.
Gėlės man sakė, kad jos labai kvepia.
3 a klasės mokiniai ir mokytoja A. Bugarauskienė
no images were found