Ar reikia važiuoti į teatrą, kad sužinotum, kodėl kartais žmogui taip sunku gyventi? Rodos, esi geras žmonėms, stengiesi, o jie… Turbūt nėra nė vieno, nesusidūrusio su panašia situacija, neišgyvenusio nusivylimo žmonėmis ir savimi. Ypač tamsų gruodį, kai didžiųjų švenčių ir lauki, ir bijai.
Todėl į teatrą važiuoti reikia. Ypač į spektaklį „Geras žmogus iš Sezuano“, sukurtą V. Bareikio. Režisierius savo antrajam darbui (pirmas buvo garsusis „Kovos klubas“) Jaunimo teatre pasirinko vieno garsiausių vokiečių dramaturgų B. Brechto pjesę „Geras žmogus iš Sezuano“. Šiame spektaklyje siekiama nagrinėti, kas yra geras žmogus šiandien ir kokia šios sąvokos prasmė mūsų visuomenėje, kurioje, anot V. Bareikio, tam tikros dorovinės ir moralinės normos yra tiesiog ištrinamos. „Gyvename tokiu laiku, kai sarkazmas, kaukė, ironija, kandumas tampa tiesiog norma ir netgi didele vertybe. Aiškinsimės, kiek kainuoja likti ištikimam sau ir tiesiog gero siekiančiu žmogumi“, – teigia režisierius.
Tai ir aiškinosi šituos svarbius dalykus 8 a, I c ir I a kl. mokiniai su draugais, su mokytojomis gruodžio 14 d. nuvykę į šį spektaklį dviem autobusiukais, stebėdami vyksmą scenoje 4 nei trupučio neprailgusias valandas ir galiausiai su spektaklio kūrėjais priėję prie išvados: sunkiausia šiame pasaulyje gyventi geram žmogui.
Štai kodėl gerumo reikia su žiburiu ieškoti, bet verta.
Loreta Masienė, mokytoja
Oi, I c klasė 🙂