Ankstyvą birželio 6 dienos rytą Rūdiškių gimnazijos I a ir II a klasių mokiniai, lankantys Trakų krašto tradicinių amatų centro Neformaliojo vaikų švietimo programos „Pažink Lietuvą – pažink save“ užsiėmimus, lietuviškumo pėdsakų ieškojo Lenkijos miestuose ir Čekijos sostinėje Prahoje. Mokinius lydėjo II a klasės vadovė Vita Patinskienė ir pradinio ugdymo mokytoja Lilija Butkevičienė.
Pirmas aplankytas miestas – Švidnica. Apžiūrėjome liuteronų Taikos bažnyčią, didžiausią tokio tipo statinį Europoje. Nuostabiai dekoruota šventovė, pastatyta kaip atsakas į tikėjimo išpažinimo laisvės suvaržymą, kurį įvedė Habsburgų dinastija. 2001 metais šis unikalus sakralinis objektas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Niekuo neišsiskiriantis fasadas slepia labai neįprastą interjerą. 7500 žmonių talpinanti bažnyčia puošta XVII a. paveikslais, skulptūromis ir ornamentais. Dar vienas stebuklas – koncerto akimirkos. Diena prabėgo akimirksniu. Važiuodami į nakvynės vietą klausėmės kelionės vadovės pasakojimo apie Jogailaičių dinastiją, kuri per trumpą laiką spėjo išsiplėsti ir užimti ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir tuometinių Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos karalysčių sostus.
Čekijos sostinėje Prahoje gyveno ir Jonas Basanavičius. Tai buvo miestas, netrukus virtęs trykštančiu šaltiniu. Jis išspinduliavo dvi būties formas: lietuvišką žodį, išbrinkusį „Aušros“ puslapiuose, ir skausmingą meilę, užvaldžiusią Basanavičiaus širdį. Daug naujo, netikėto, tikro. Tad kitą dieną Prahą ir aplankėme. Pažintį su šimto bokštų miestu pradėjome Hradčanų rajone, kuris įkurtas XIV a. už pilies sienų. Klaidžiojome po Prahos Hradą – didžiausios pasaulyje senovinės pilies teritoriją. Aplankėme įspūdingą gotikinę Šv. Vito katedrą, auksinę gatvelę ir F. Kafkos namelį, didingą Prezidentūrą, seniausią religinį pastatą šalyje – Šv. Jurgio bažnyčią, prabangiuosius Karalių rūmus. Atgal į centrą grįžome vienu seniausių Europoje akmeniniu Karolio tiltu, tapusiu Prahos simboliu. Pasiekę senamiestį aikštėje grožėjomės astronominiu rotušės laikrodžiu, valgėme labai daug ledų, bėgome nuo lietaus.
Netrukus vėl viešbutis, o kitą dieną keliavome į Vroclovą – nykštukų miestą. Būtent Vroclavo nykštukai tapo antikomunistinio judėjimo „Oranžinė alternatyva“ pasipriešinimo komunizmui simboliu. Pasivaikščioję po miestą, pasikalbėję su nykštukais, juos paglostę, vykome namų link. O kas toliau? Įspūdžiai, daug juoko. Mokėmės kitur ir kitaip. Galbūt atradome pasaulį iš naujo? Atradome.
Vita Patinskienė, II a klasės vadovė
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |