– Pasakyk, motute,
Kas gi tie linai?
– Kaip ir jūs akutės,
Žydi mėlynai.
(S. Nėris „Eglė žalčių karalienė“)
Lietuviams linas nuo neatmenamų amžių buvo labai svarbus ir plačiai naudojamas augalas. Dainose, visoje tautosakoje nuolat minima, kaip linai sėjami, auginami, mirkomi, minami, verpiami.
O kas yra matęs augančius linus? Pasirodo, nei vienas mokinys…
Tačiau linai auga čia pat, Rūdiškėse. Apžiūrėję mokytojos A. Bugarauskienės užaugintų linų puokštę, antrokai tuo įsitikino. Peržiūrėję skaidres apie linus, medvilnę, pabandė iš vatos sukti siūlą – pavyko. Čia vėl staigmena: biologijos mokytojos St. Jurgelevičienės ant palangės gimnazijoje užauginta medvilnė!
Kaip linai virsta audiniu? Kaip jie auginami, nuimami, perdirbami? Daugybė klausimų, į kuriuos sunku atsakyti, o dar sunkiau – įsivaizduoti.
Todėl vieną gruodžio dieną 2 a klasės mokiniai ir nuvažiavo į Žuklijų kaime esančią Dalgedų sodybą. Čia šeimininkė Miglė Dalgedaitė visus susodino ant plačių suolų. Taip autentiškoje aplinkoje, tarp senovinių rakandų, ir pavyko sužinoti visą ilgą lino kelią. Smagu buvo matyti, liesti, uostyti, ragauti linus, jų gaminius. Visi antrokai energingai suko verpimo ratelį, močiutės audimo staklėse džiaugėsi, kad pavyko šauti šaudyklę, minti paminas, skietu primušti ataudus.
Sunkaus lino kelio pabaigoje – viktorina, kurią po tokių mokymų pagaliau pavyko įveikti.
Juk patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla, sakė J. W. Goethe.
Jolanta Dulskienė, pradinių klasių mokytoja