„Žiūrėdamas į paveikslą žmogus įžengia į kitą laiką. Laikas prasiplečia. Portrete žmogus atpažįsta save patį. Žiūrėjimas į portretą – tai žiūrėjimas į veidrodį. Veidrodis žmogui suteikia unikalią galimybę matyti save, savo veidą, savo akis ir sudaro sąlygas dialogui su savimi. Žiūrėdami į veidrodį mes galime pamatyti tai, kas tiesiogiai mūsų žvilgsniui neprieinama. Veidrodis yra mūsų asmeninis dabarties portretas. Šiandien žmogų supa labai daug veidrodžių. Visi jie sukuria matomo pasaulio, daiktinio audinio įtrūkius, tačiau perdėtas susikoncentravimas į save ir savo fizinę išvaizdą – kelias į tuštybę, savimeilę, pasipūtimą, išpuikimą, egocentrizmą. Be meilės ir artimų žmonių grožis, sėkmė nieko nereiškia. Nemielas gyvenimas nuolat žiūrint į save. Iki šiol kai kuriose pirmykštėse gentyse tikima, kad veidrodis gali pavogti sielą“, – mintimis apie savo kūrinį dalijasi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė. Stebėdami spektaklį,, Doriano Grėjaus portretas“ ,,Lėlės“ teatre, veidrodyje savęs ieškojo ir IVa klasės mokiniai. Gal ir atrado…
Vita Patinskienė, IVa klasės vadovė
no images were found