Ankstų lapkričio 2 dienos rytą mes, jaunieji turistai, su vadove Violeta Bakšiene traukiniu išvykome į Marcinkonis. Jau po valandos nešdami sunkias kuprines žingsniavome Marcinkonių gatve į informacinio centro svečių namus. Įsikūrėme, užkandome ir nešvaistydami laiko tuoj pat leidomės į žygį Grūdos upės link pasigrožėti Grūdos kilpomis, susisukusiomis lyg siūlai. Keliaudami Zackagirio pažintiniu taku įveikėme 7 kilometrus, bet nuovargio nejautėme – tokie nuostabūs vaizdai vėrėsi aplink. Vakare, kaip ir kiekviename žygyje, susirinkę prie laužo kepėme dešreles ir zefyrus. Pasistiprinus ir pailsėjus nuotykiai tęsėsi – pasiėmę žibintuvėlius patraukėme į naktinį žygį. Buvo smagu, bet baugu: gąsdino juoda tamsa, šakų traškėjimas ir vėjo ūžesys medžių viršūnėse. Nakties tamsumoje nukeliavome net 3 kilometrus, o paskui pavargę, bet laimingi ir linksmi pasiekėme paskutinę stotelę – lovą.
Rytas mus pasitiko rudenišku lietučiu. Turistams blogo oro nėra: papusryčiavę patraukėme į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją, į Marcinkonių lankytojų centrą. Čia susipažinome su apylinkių gamta ir gyvūnais. Vėliau šeimininkai pavaišino nuostabiausiu dzūkišku bulviniu kugeliu. Kaip ir dera mandagiems rūdiškiečiams, padėkojome, atsisveikinome ir žingsniavome į traukinių stotį. Vėlyvas traukinys mus sugrąžino namo. Viskas turi pabaigą – tik ne mūsų žygiai.
Jaunųjų turistų būrelio vadovė Violeta Bakšienė
no images were found