Kovo 11-oji palengva tampa reikšminga daugeliui: jau mažai turbūt beliko žmonių, neskiriančių Valstybės atkūrimo šventės Vasario 16-tąją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios. O jeigu ir buvo tokių mūsų gimnazijoje, tai po šventės, kurią paminėjome penktadienį, nežinančių, nesuprantančių turėjo nebelikti.
Įgyvendinta lietuvių kalbos mokytojos O. Šimonienės idėja – kiekviena klasė pristatė vieną pagal scenarijų paskirtą valstybingumo simbolį – vėliavą, himną, herbą – ar Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktų paskelbimo aplinkybes ir signatarus. Taip kiekviena klasė, o klasėje – bene kiekvienas mokinys turėjo progą prisidėti prie šios šventės organizavimo, būti dalyviu, o ne žiūrovu. Kadangi mūsų ne taip jau mažai, šventė vyko 2 pamokas: 5-8 ir I-IV gimnazinių klasių grupėms. Sužinojome, pamatėme, pasiklausėme ir pasigrožėjome: buvo filmukų, buvo montažėlių, kompozicijų, pristatymų, inscenizacijų, buvo ir dainų, netgi repo. Juk šventė.
Pradinių klasių mokiniai kovo 8 dieną dalyvavo akcijoje, skirtoje Kovo 11 – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Sugiedoję himną, vaikai pristatė savo laiškus tėvynei, kuriuos kūrė klasėse ruošdamiesi akcijai. Jų būta įvairių: eiliuoti, rašinio formos, piešti, aplikuoti, netgi muzikinis smuiku atliekamas kūrinys.
Štai keletas vaikų minčių iš jų laiškų: „Lietuva, aš Tave myliu”, „Lietuva, nesikeisk, būk visada tokia graži”, „Lietuva, aš noriu, kad apie Tave žinotų visas pasaulis”, „Mes esame dalis Tavęs. Mes tėvynę mylime, ir Tu mus myli”, „Lietuva, linkiu Tau drąsių, stiprių, mylinčių žmonių”, „Aš branginsiu lietuvių kalbą”, „Tu esi mano vienintelė šalis”, „Norėčiau, kad visada būtum laisva”.
Kaip kalbėsime bei mąstysime, taip ir gyvensime, – šventiniame interviu pasakė kino ir teatro režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Apmąstydami šalies Nepriklausomybę, patys galime tapti laisvi.
A. Bugarauskienė ir L. Masienė, mokytojos