Keturi Rūdiškių gimnazijos mokiniai – Indrė Ugianskaitė, Gabrielė Lizunaitė, Paulius Vorobjovas (IIb) ir Rita Solovjova (IIIa) dalyvauja tarptautinėje DofE programoje. Tai jaunimo apdovanojimų programa, skatinanti kryptingai ugdytis savarankiškumo įgūdžius, aktyviai veikti ir savanoriauti. Šios programos dalyviai, išsikeldami tobulėjimo tikslus, planuodamiesi veiklas, išbando savo galimybių ribas. Baigiamoji dalis – kvalifikacinis žygis – tai ne tik iššūkis, bet ir puikus būdas pasitikrinti, kaip jaučiamasi ,,išėjus iš komforto zonos“. Siekdami bronzos apdovanojimo, mūsų gimnazistai žygį sėkmingai užbaigė.
Dalijamės nedidele jų žygio apžvalga:
,,Žygį pradėjome birželio 8 dieną, 10 valandą ryto, prie Margio ežero ir baigėme kitą dieną Maušiškių kaime. Iš viso pėsčiomis nuėjome apie 26 km. Žygio metu turėjome laikytis tikslaus maršruto, kurį iš anksto susidarėme su žygio vadove Violeta Bakšiene. Tad tam tikru laiku privalėjome būti tam tikruose kelio punktuose. Mus lydėjo žygio vertintojas – savanoris Adrianas iš Vengrijos. Viskas vyko gana sklandžiai, nors saulė kepino, o kelias buvo gana ilgas. Prie mūsų grupės jau pirmuose žygio kilometruose prisidėjo ir trys nauji bičiuliai – šunys. Jie ištikimai mus lydėjo beveik iki pat finišo taško. Nors jų buvimas ir sukėlė šiek tiek sumaišties, jie buvo puiki mūsų žygio palyda.
Pirmoji diena prabėgo be jokių nesusipratimų: visus punktus pasiekėme laiku ir dar spėjome pasigrožėti puikia Lietuvos gamta. Saulė visą dieną kaitino mūsų pavargusias nugaras, tad vertė džiaugtis kiekvienu pakelės šešėliu ir šaltiniu. Kiekvienas su savimi nešėmės bent jau po 10 kilogramų sveriančias kuprines (Pauliaus kuprinė buvo dar sunkesnė), todėl pasiekę stovyklavietę – Daugirdiškių mokymo centrą – pajutome tikrą palaimą. Dienos pabaigoje jau ne mes, o mūsų pėdos, blauzdos ir nugaros dejavo iš nuovargio ir skausmo. Visgi šalia laužo pastatytose palapinėse praleidome puikią naktį.
Antrąją dieną pakilome anksti ryte, vos išaušus. Išsivirėme košės, susidėjome mantą ir 9 valandą jau kulniavome finišo link. Šią dieną saulė buvo dar negailestingesnė, net kremas nuo saulės iki galo neapsaugojo nuo jos pikto kramsnojimo. Visą kelią teko vilktis atviroje saulėje ir tik per poilsio pertraukėles septyniese (mes ir trys šunys) prisiglausdavome nedideliuose pavienių krūmų šešėliuose. Paskutiniai kilometrai buvo ne tik tikras iššūkis, bet ir palaima, nes žinojome, kad mūsų tikslas jau visai netoli. Ir tikrai – pasiekę finišą, pajutome tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą įvykdžius tokį nepaprastą nuotykį.
Nors žygis buvo varginantis, bet labai smagus. Buvo malonu laiką leisti gamtoje ir grožėtis Trakų rajono kraštovaizdžiu. Tokio tipo žygis – be technologijų, ryšio su namais ir draugais – tapo įdomiu iššūkiu ir įsimintinu, linksmu nuotykiu.
Ritos Solovjovos, Pauliaus Vorobjovo, Gabrielės Lizunaitės
ir savo įspūdžiais dalijosi Indrė Ugianskaitė
P. S. Nors porą dienų negalėjau pajudėti iš vietos ir atrodžiau kaip raudonas vėžys, nesigailiu ir tikrai didžiuojuosi kartu su bendrakeleiviais įvykdžiusi žygį, kuriam greitai ir kryptingai pasiruošėme su mokytoja Violeta Bakšiene, žygio vadove.
DofE programos vadovė Zita Bartkevičienė
no images were found
Šaunuoliai esat, žygeiviai. Net keturkojų draugų susiradot. Linkėjimai ir mokytojai Violetai, viską stebėjusiai ir daug streso patyrusiai 🙂