Menu Close

LIETUVA +370 (paskambinkit man)

Nubusti įmanoma tik traukinyje. Kai aplink šnabžda kelios burnos, o liežuviai ritmingai atsimuša į dantis, lyg apmąstytų kiekvieną tariamą žodį. Vėl nieko ypatinga – tik spalio 6-os rytas, kai buvo ieškotos ir nerastos VIP  vietos įprastame traukinyje.

Tragikomediją pajutau iškart, vos tik priėjome prie Šiuolaikinio meno centro durų. Jų veide atsispaudė ironiška šypsenėlė, kuri, nieko nelaukdama, tarė: „Dirbame nuo dvylikos. Taigi kokią valandėlę luktelkite.“ Šeštadienis visgi.
O mes ir palaukėme. Tik nestovėjome. Kaip antys krypavome link Literatų gatvelės ir glostėme Castor&Pollux dantenas. Gan gražios, po galais. Ieškojome Maironio. Kelias vandalizmo akimirkas norėjosi jį paslėpti nuo pasaulio. Bet tamstelė garsus. Vieną dieną kas nors pastebėtų.
Beje, toj pačioj gatvelėj turėjom neapsakomo įdomumo fotosesiją. Taip būna tik tada, kai atsistoji su draugais, o už tavęs puikuojasi medis su akmeniu. Lietuviškas vaizdelis, sakyčiau. Iš karto matosi pasauliečių, išvykusių pasikultūrinti, ryšys su gamta.
Kol grįžome prie besišypsančių durų. Tik šįkart jos pakvietė į vidų. Nekalbu už kitus, bet man labiausiai patiko užstrigti Fluxus kambaryje. Lyg būtum persikėlusi į kitą pasaulį. Kuris sujungia viską. Ir nuveda tave pas kitus žmones, išmoko kitaip kvėpuoti ir laikyti rankoje peilį. Jeigu kas… Nes niekada negali žinoti, kas laukia.
Taip pat pakeliavome po Užupio Respubliką. Tai buvo diena, skirta raudonplaukiams. Matėme jų parodą. Eidami gatve skaičiavome matytas galvas. Ir kartą mirktelėjom supermenui. Ir žiūrėjome į išrikiuotas lyg į karą vištas (tarp jų giedojo gaidys). Vištos buvo pūkuotos ir paprastos. Ir visai nesusidomėjusios mumis.
Ir graži akimirka buvo, kai sėdėjome trise prie stalelio ir aptarėme dieną: kokia ji graži, kaip keistai nelijo lietus iš juodų debesų, ar galime sau leisti meną ir kodėl taip gardžiai pakvipo kava.
Beje, vienoj vietoj buvo Karlsonas ant stogo.

Ačiū mokytojui alvmas už šią nepakartojamą meno injekciją.

P.S. Kiekvienas žmogus yra menininkas, bet tik menininkai tai žino.

Julija Božičko, II b kl. mokinė

Nuotraukų galerija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


× keturi = 16

Skip to content