2026 m. kovo 20 dieną, pavasario lygiadienį, II–IV klasių mokiniai kartu su mokytojomis Lilija Butkevičiene, Vita Patinskiene ir Zita Bartkevičiene lankėsi Vilniuje, Keistuolių teatre, kur žiūrėjo spektaklį „Kai aš buvau Prometėjas“. Simboliška, kad būtent gamtos atsinaujinimo ir šviesos sugrįžimo metu mokiniai susidūrė su kūriniu, kalbančiu apie ugnį, šviesą ir žmogaus ryžtą keisti pasaulį.
Spektaklį režisavo Ieva Stundžytė, jame vaidino Justina Smieliauskaitė, Jurgis Marčėnas ir Matas Pranskevičius. Scenoje trys aktoriai pristatė savąją Prometėjo istorijos versiją – asmenines vaikystės patirtis, apmąstymus apie viltis ir baimes, drąsą ir atsakomybę. Priminę garsųjį mitą apie Prometėją, padovanojusį ugnį žmonėms, kūrėjai kvietė žiūrovus kartu ieškoti „žmogiškųjų Prometėjų“ – žmonių, kurie, nepaisydami galimų pasekmių, ryžtasi veikti dėl kitų. Spektaklyje šviesos, žmogiškosios ugnies tema susieta ir su Lietuvos partizanais, ir su kovotojais už Ukrainos laisvę, ir su pasaulio šviesuoliais, savo gyvybes paaukojusiais dėl kitų.
Spektaklis paskatino mokinius susimąstyti apie pasirinkimus, vertybes, atsakomybę ir kelti klausimą, ar šiandien žmogus dar geba būti Prometėju. Ši patirtis praturtino mokinių kultūrinį akiratį, skatino refleksiją, padėjo aktualizuoti literatūros ir mitologijos temas šiuolaikiniame kontekste. Lygiadienis pažymėtas šviesos ženklu.
Zita Bartkevičienė ir Vita Patinskienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos
 |
 |
 |
 |
 |
 |