Kartais ima ir nutinka taip, kad pavyksta atsidurti ten, kur, kaip paskui paaiškėja, yra rojaus kampelis. Ir ne todėl, kad tai yra Nida, o todėl, kad čia vyksta Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesija 2017.
Šioje akademijoje mokausi jau dvejus metus. Akademijoje galima mokytis matematikos, fizikos, chemijos, biochemijos, biologijos, lietuvių filologijos, muzikos, informatikos, ekonomikos sekcijose. Aš tobulinu savo lietuvių filologijos įgūdžius ir esu tuo labai patenkinta! Kiekvieną mėnesį gaunu nuotolinę užduotį, susijusią su lietuvių kalba. Nors užduotys nėra lengvos ir tenka paplušėti ne vieną vakarą, dažnai net pati nustembu, kiek nuostabių dalykų gimsta vaizduotėje ir kaip tai plečia akiratį. Po kruopštaus darbo ateina vasara, o jos pabaiga nė kiek negąsdina, nes žinai, jog rugpjūčio 16-26 d. Nidoje vyks vasaros sesija! Todėl kviečiu mūsų gimnazistus rimtai pagalvoti apie stojimą į NMA.
Nepamenu, kada paskutinį kartą kraudamasi lagaminą turėjau tiek energijos ir taip plačiai šypsojausi. Galvoje vis skambėjo kokia daina. Būtinai susijusi su jūra. Negalėjau nepasiimti gitaros. Manęs laukė antroji sesija. Kelias buvo tolimas. Važiuodama, kad kelias neprailgtų, skaičiau Mačernį. Ir pagaliau Nida. Čia susirinko visi, gavę aukščiausius įvertinimus už per metus atliktas užduotis. Atvyko 74 akademikai išskirtingų miestų! Visi skirtingi, be galo talentingi, tačiau labai draugiški. Nežinau nuostabesnės vietos, kur galima būtų sutikti tiek bendraminčių ir tobulėti siela, protu ir kūnu. Atvykus ir pamačius žmones, su kuriais susipažinau žiemos sesijoje, mane iš karto užplūdo toji NMA`istiška nuotaika. Nes vėl grįžau ten, kur žmonės susirenka mokytis, šypsotis, būti kartu ir džiaugtis kartumu. Taip, kartumu – buvimu šalia vienas kito.
Sesijoje nuobodžiauti neteko. Rytas prasidėdavo su aikido treneriais ir pačiais ištvermingiausiais akademikais bėgant prie jūros, medituojant. Po pusryčių kiekvienas skubėdavo į savo sekcijos paskaitas. Čia praleisdavom penkias valandas. Tačiau jos neprailgdavo. Pirmąją dieną lietuvių filologijos mokiniai, tarp jų ir aš, buvome užsiėmime su B. Bėrantu. Jis papasakojo apie knygų leidybą, apie tai, kaip rašyti/skaityti vaikų literatūrą. Kitą dieną savo patirtimi, žiniomis, naudinga informacija, jaukumu dalijosi G. Grušaitė – rašytoja, keliautoja, ,,Street art“ renginių organizatorė. Rugpjūčio 18d. savo kūrybą aptarėme su poetu, fotografu, įdomybių kolekcionieriumi R. Šileika. Gavome naudingų patarimų apie tai, kaip reikėtų rašyti poeziją, prozą, publicistiką, į ką rašant reikia atkreipti dėmesį. Taip pat jis įkvėpė nesustoti kurti, nes tai yra galimybė analizuoti save, geriau įsigilinti į tai, kas žmogui yra svarbu. Kitomis dienomis turėjau galimybę labiau įsigilinti į kalbą, iš kur ir kodėl ji atsiranda, taip pat ieškoti sąsajų literatūroje ir filosofijoje ir suprasti, kuo semiotika yra įdomi ir svarbi. Likusias dienas ruošėmės skaitymams su Birute Mar.
Po pietų vyko visų labai laukiami asmenybės ugdymo užsiėmimai. Save ugdyti galima buvo teatro, psichologijos, meno, meditacijos, aikido, choro užsiėmimuose. Aš pasirinkau teatrą ir meną. Teatro užsiėmimus vedė Justas Tertelis – aktorius, dramaturgas, režisierius, dirbantis Keistuolių teatre, teatro laboratorijoje ,,Atviras ratas“ (mano mėgstamiausias teatras J ). Susikūrėme erdvę, kurioje galėjome lavinti aktorinius instrumentus: balsą ir kūną, vaizduotę ir emocijas, intuiciją ir gebėjimą improvizuoti. Atlikdama užduotis geriau pažinau save, lavinau dėmesį ir kūrybiškumą ir tiesiog nuostabiai leidau laiką drauge su kitais akademikais. Su R. Jankausku aptarėm radikaliausias performanso raiškos formas, taip pat kalbėjome apie minimalizmą, jo principus, atsiradimo prielaidas, bruožus. Po asmenybės ugdymo užsiėmimų turėdavome keletą valandų laisvo laiko. Jis buvo toks brangus ir įsimintinas, nes jį leisdavau drauge su filologėmis. Skubėdavom į kepyklėlę pasmaližiauti eklerais. Mmmm… filologiškas džiaugsmas… Dalindavomės įspūdžiais ir tiesiog savimi. Nežinau, ar kada prieš tai jaučiau tokį ryšį su žmonėmis kaip čia su filologais. Per keletą dienų suartėjom taip, tarsi visą laiką mokytumėmės drauge. Jaučiausi savo vietoje. Jaučiausi sava, suprasta, bendruomenės dalimi rojaus kampelyje.
Po eklerų ir pokalbių prie marių vakarieniaudavom ir keliaudavom į vakaro renginius, kurie vykdavo visoms sekcijoms kartu. Kiekvieną vakarą sulaukdavom įdomių žmonių, kurių paskaitos plėtė akiratį. Buvo kalbama apie sąžiningumą, skaidrumą, studijas užsienyje ir Lietuvoje, kad globali patirtis yra svarbi kiekvienam norinčiam tobulėti. Buvo įdomu klausytis paskaitos apie žėrinčias inovacijas ir apie tai, kaip iš tikrųjų veikia mobilusis telefonas, kas yra tranzistorius.
Kai baigdavosi atradimų ir daugybės emocijų kupina diena, jau būdavo tamsu. Tačiau prieš miegą su gitara filologės ir kiti akademikai skubėdavo prie marių. Įsitaisydavom netoliese Kernagio ir išliedavom savo emocijas dainomis. Kiekvienas vėjo gūsis atpūsdavo naujų minčių, idėjų. Šalta nebūdavo, nes aplinkui susirinkdavo šilti, jaukūs žmonės, o aplink skambėjo dainos ir juokas. Kam galėtų būti šalta?
Šią sesiją NMA turėjo neįprastą svečią – ežiuką. Jis aprašinėjo kiekvieną dienos akimirką ir džiugino akademikus. O mes jam ir odes rašėm, ir fotografavomės… Ežiukas – sesijos talismanas. Ir jis labiausiai mėgsta persikus. Taip mėgsta, kad net per rytines meditacijas prie jūros per juos jam sunku susikaupti. Ežiukas sekė ir aprašinėjo visą sesiją. Ir galiausiai įvykdė savo misiją – išsiaiškino, kodėl sesijoje taip KARTU. Tad galima detaliau sužinoti, ką mes veikėm visas dešimt dienų Nidoje, čia: https://nmaeziukas.blogspot.lt/
Pirmadienis buvo aktyviai ypatingas – žygis! Užlipom į visas kalvas aplink Nidą ir, nors dažnai manome, kad Nida yra mažytis rojaus kampelis su keletu įspūdingų objektų, tačiau tikrai ne – eidami 25 km supratom, kad ji yra kur kas stebuklingesnė, nei manoma. Ieškojom vėtrungių, vykdėm užduotis, fotografavomės, ieškojom faktų, gaminome neštuvus, kūrėm haiku. Puiki proga pajusti komandos ir bendradarbiavimo dvasią.
O štai rugpjūčio 24 d. vakaras man buvo tikras iššūkis. Tradiciškai vyko literatūriniai skaitymai Tomo Mano namelyje. Čia kiekvienas filologas (mūsų buvo 11) prisistatė skaitydamas savo kūrybą. Man teko garbė atlikti savo kūrybos dainą. Tris dienas tam ruošiausi ir likau patenkinta rezultatu. Buvo gera justi neapsakomai stiprų kitų filologų palaikymą. Sunku išdrįsti atskleisti tai, ką rašai. Nes tai yra dalis tavęs. Todėl palaikymas yra svarbiausias. Po skaitymų jaučiausi tokia laiminga…net nežinau, kaip aprašyti…gal taip?
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
Netikėkite mano skausmu,
Aš laimingas esu
Tarp nakties valandų
…….
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly nėra.
V. Mačernis
Ir tada atėjo paskutinis vakaras… Toks linksmas, bet ir liūdnas kartu…Linksmas dėl to, kad vyko NMA baigiamasis koncertas Nidos bažnyčios amfiteatre. Jame dalyvavo muzikos sekcijos moksleiviai, Mirga Gražinytė – Tyla, FrankEricStadler, NMA akademikų choras, įvyko Fausto Tuscano sukurtos operos premjera. Neprisimenu, kada paskutinį kartą tiek šiurpuliukų bėgo per nugarą ore sklandant muzikai.
Štai ir baigėsi dešimt dienų. Po koncerto visą laiką leidome drauge, o ankstų rytą su ištvermingiausiais keliavau ant Parnidžio kopos pasitikti saulės. Tada ir supratau, kad tai buvo pačios nuostabiausios dešimt dienų per paskutiniuosius keletą metų. Tai neįkainojama. Po kelių valandų, nors ir nemiegojusi visą parą, drauge su akademikais dalinau vėjui gerą nuotaiką, jaukumą ir juoką plaukiodama laivu po Kuršių marias.
Kiekviena diena čia – tai naujos pažintys, naujos žinios ir svarbiausia – atradimas savyje kažko, ko prieš tai nepastebėjai. Galimybė atsiskleisti. Būti savimi. Jaustis filologų bendruomenės dalimi.
Odeta Aliukonytė, III a kl. mokinė
no images were found
Šaunuolė:)