Gegužės 24 dieną 6 a, 6 c, 8 c, II a, II c klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytojomis Zita Bartkevičienė ir Daiva Daukševičiene lankėsi Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“, kuris įsikūręs jaukioje Neries pakrantėje. Muziejuje mus pasitiko maloni ir draugiška gidė Tautė. Klausėmės jos pasakojimo apie kalbą – buvo linksma, gyva ir įdomu.
Pirmiausia išgirdome pasakojimą apie kalbos ir rašto kilmę. „Eksponatus rankomis liesti galima. Prašom!“ – supažindino su Kalbos muziejaus taisykle gidė. Žinoma, panorome išbandyti viską! Tarsi archeologai pakapstę smėlį atradome vilką, avį, beržo lapą, širdį ir sužinojome žodžių, kuriuos vartojo mūsų protėviai indoeuropiečiai, kai dabartinių tautų ir kalbų dar nebuvo. Vartydami raidžių kubelius, spėliojome, kada, kaip ir iš kur raidės pateko į mūsų raštą. Gidė pasiūlė pasigaminti savo vardo atspaudą. Šiek tiek vėliau mes apžiūrėjome muziejuje eksponuojamas elektronines vartykles su išsamia informacija apie įvairias kalbotyros sritis: kalbos istoriją, dialektologiją, leksikografiją, kalbų kontaktų tyrimus, raštijos istoriją, terminologiją, kalbotyros istoriją.
Lietuvių kalbos žodyno redaktoriaus J. Balčikonio stalas kvieste kvietė suskaičiuoti žodyno tomus, pavartyti kortelių pavyzdžius. Spėliojome, koks žodis žodyne pirmas, o koks – paskutinis. Mes sužinojome apie tai, kaip pasaulį išvysta žodynai, kaip renkama, apdorojama informacija. Matėme autentiškus eksponatus – karo laikų knygas, kuomet lietuvių kalba buvo uždrausta, matėme ir senovinius žemėlapius, vietovardžių žodynus. Iš gidės išgirdome, kaip sudarinėjami žodynai, susidomėję aiškinomės savo vardų kilmę vardų žodyne, galėjome pasigrožėti dailyraščio konkurso nugalėtojų darbais. Taip pat dėmesį traukė kompiuteriniai kalbos žaidimai, tarmių karaokė, patrauklios kompiuterinės knygos. Muziejuje matėme ir kalbos žaislų – unikalių eksponatų, kurie leidžia kalbą liesti rankomis.
Mums patiko tyrinėti kalbų medį, interaktyviame ekrane aiškintis gestų kalbos žodžius, tarmių žemėlapyje skirstyti ant kubelių surašytus tarmiškus žodžius. Buvo įdomu išbandyti kompiuterinį kirčiavimo žaidimą „Kieti riešutėliai“. Žodis po žodžio – ir supranti, kokių kirčiavimo taisyklių nemoki. Galiausiai visus sužavėjo maža, bet jauki tarmių karaokė studija, kurioje klausėmės tarminių įrašų bei dainų. Labai noriai ryžomės ir patys padainuoti. Padėkoję gidei, baigėme smagią lietuvių kalbos pamoką muziejuje.
Taip pat apžiūrėjome ir šalia esantį Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, kuris įsikūręs Antakalnyje, Vileišių rūmuose, pastatytuose 1904-1906 m. Institutas kaupia skaitmeninį tautosakinį paveldą, yra sukurta ir elektroninė lituanistinio paveldo duomenų bazė. Be to, čia organizuojamos mokslinės konferencijos, seminarai, renginiai, skaitomos paskaitos, vykdomos pažintinės ekskursijos. Pirmasis rūmų savininkas buvo P. Vileišis, kuris siekė skleisti lietuvybę bei atgaivinti lietuviškąjį Vilnių. Jis rėmė lietuvišką periodinę spaudą, organizavo knygų leidimą ir platinimą, buvo Lietuvių mokslo draugijos steigėjas. Vileišiai rūmuose gyveno iki 1931 m. Po metų rūmai tapo lietuvių kultūros židiniu. Dabar institutas užsiima lietuvių tautosakinio paveldo išsaugojimu. Čia sukauptas didelis knygų fondas, kuris vis pildomas naujais leidiniais. Institute galima rasti ne tik tyrinėjimams reikalingas knygas, bet ir grožinės literatūros kūrinius.
Užvėrę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kiemo vartus, užsukome į Petro ir Povilo bažnyčią, kuri yra viena įspūdingiausių, gražiausių ir vertingiausių XVII a. Vilniaus barokinio meno paminklų. Bažnyčia beveik nenukentėjo nuo karų, gaisrų ir iki mūsų dienų išliko tokia, kokią prieš 300 metų ją sukūrė talentingi baroko meistrai. Iš bažnyčios patraukėme Antakalnio kapinių link. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti nusipelnę visuomenei žmonės.
Ši netradicinė lietuvių kalbos pamoka buvo labai naudinga ir įdomi. Mokiniai sužinojo daug naujų ir negirdėtų faktų apie lietuvių kalbą bei Lietuvių kalbos instituto veiklą. Tokios netradicinės pamokos leidžia praplėsti mokinių akiratį, lietuvių kalbą pažinti kitaip.
Daiva Daukševičienė, lietuvių kalbos mokytoja
no images were found