„Rankraščiai nedega, – pasakė vienas „Meistro ir Margaritos“ herojus. Rašytojas apie tai žinojo ne iš nuogirdų: įsikarščiavęs Michailas Bulgakovas ir pats savo kūrinį įmetė į krosnį. O paskui jį teko atkurti – iš atminties. Romano „Meistras ir Margarita“ likimas toks pat tragiškas, kaip ir jo pagrindinių herojų. Kūrinys buvo rašomas apie dvylika metų, bet taip ir liko nebaigtas – pabaigti sutrukdė autoriaus mirtis. O po paskutinių autoriaus pataisų, kurias jis padarė likus mažiau nei mėnesiui iki mirties, „Meistras ir Margarita“ pragulėjo ant lentynos dar 26 metus. Jei ne rašytojo našlės pastangos, romanas taip ir būtų likęs nežinomas – ji išsaugojo ir „išgelbėjo“ rankraštį, kaip kadaise tai padarė Margarita.
Rugsėjo 27 dieną šią mistišką ir daugiaprasmę istoriją, interpretuotą režisieriaus O. Koršunovo, Nacionalinio teatro scenoje išvydome ir mes, II a ir IV a klasių mokiniai ir grupelė mūsų mokytojų. Ne taip jau paprasta viskas buvo, nes po vasaros sunku buvo susitaikyti su tuo, kad reikia perskaityti šį sudėtingą kūrinį. Bet jei reikia, tai reikia. II a klasės vadovė V. Patinskienė vis ragino skaityti. Todėl scenoje iškart atpažinome amžinus personažus: Meistras – tai kūrėjas, Margarita – pasiaukojančios meilės simbolis, Ješua paveikslas labai panašus į Jėzų Kristų, o Volandas su savo „įvairiaplauke“ svita – „dalis tos jėgos, kuri amžinai nori blogio ir amžinai daro gėrį“.
Sudėtingas, verčiantis mąstyti kūrinys. Sužinojome ir tai, kad autorius taip ir neišvydo išspausdinto savo paties svarbiausio kūrinio. Ir ne tik dėl to, kad Bulgakovas nespėjo užbaigti romano ir nuolat jį taisė. Cenzūra paprasčiausiai būtų jo nepraleidusi. Vienas iš rašytojo draugų, kuriam Bulgakovas perskaitė savo rankraštį, pasakė: „Šito spausdinti negalima.“
O penktadienį Jaunimo teatre jau laukia V.Šekspyras.
Odeta Aliukonytė, II a klasės mokinė
Intelektualu,gražu:)