Buvo ir liko gražu. Tad dvi savaites per dailės pamokas ir dailės būrelyje studijavome senobines skaras, lovatieses, staltieses ir rankšluosčius. Raštai, spalvos ir medžiagos. Įdomu ir gerai padaryta. Ilgą laiką tarnavo kasdienybėj ir šventadieniais, šildydavo ir saugodavo nuo karščio. Prie staltiesių sėdėjom, užtiesalai langus temdė, kai mirdavom, vaikai suposi, kai gimdavom. Taigi viskas dabar kabo ant sienos, tik imk ir klausykis istorijų. O tas istorijas mes jau išgirdom iš mūsų moterų, kurios sutiko atverti skrynias ir spintas.
Manau, devintoms-vienuoliktoms gimnazinėms klasėms buvo naudinga ir įdomu prisiliesti prie etnokultūros aruodų.
Dailės mokytojas Alvydas Masys
