Šiais mokslo metais Kalėdos į Rūdiškių gimnaziją atėjo daug anksčiau, nes puikiai
besimokantiems ir aktyviems mokiniams gimnazijos administracija įteikė gražią dovaną – ekskursiją į Kauną. Tad gruodžio 6-os rytą saulė žadėjo mums gerą dieną. Po dviejų valandų su mus lydinčia pavaduotoja ugdymui Rima Kazlauskiene ir mokytojomis Loreta Masiene, Stanislava Tarailiene, Vita Patinskiene jau buvome Palemone.
Tarp laibų pušų ir senų obelų tebestovi skulptoriaus Bernardo Bučo suprojektuotas ir kartu su žmona poete Salomėja Nėrimi įrengtas jaukus medinis namelis. Šiame name prabėgo vieni gražiausių poetės gyvenimo metų: gimė sūnus, išleistas ketvirtasis eilėraščių rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“, už kurį 1938 m. poetei įteikta Valstybinė literatūros premija. Apie čia praleistą laiką poetė savo vyrui rašė: „Man prisimena 1937 metai, kada kūrėmės ir gimė vaikelis… Juk buvo nelengva, bet tai vienas iš gražiausių mano gyvenimo atsiminimų.“
Pirmajame muziejaus aukšte įrengtuose stenduose – nuotraukos, laiškų, dokumentų faksimilės, ištraukos iš dienoraščio, buvusių kolegų ir draugų atsiminimų fragmentai. Vitrinose – skrybėlaitė, pirštinės, klasės draugų albumai, veltinukai, rašalo „Quink“ buteliukas ir parkeris, išrikiuotos poetės parašytos knygos ir knygos apie ją. Toliau – B. Bučo žiemos ir vasaros dirbtuvės, kuriose eksponuojami jo darbai, skulptoriaus įrankiai, asmeninio archyvo nuotraukos. Šeimos svetainėje saugoma sofa, du foteliai, apvalus stalas, sieninis laikrodis, telefono aparatas, radijas. Sieninėje spintoje – 294 knygos lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, latvių ir kitomis kalbomis. Užlipus siaurais mediniais laiptais į antrą aukštą, patenkama į poetės darbo kambarį. Taip ir norisi prisėsti prie rašomojo stalo, prakalbinti tylinčią rašomąją mašinėlę ar tiesiog stebėti už lango svyruojančias pušis. Tiesą sakant, vaikštinėdama po kambarius net pamiršti, jog esi muziejuje. Jautiesi lyg užsukusi į vyresniosios kartos žmogaus sodybą ar patekusi į rojaus kampelį, kur visa dar tik kuriama, kur nėra nei politikos, nei karo, nei didelių sprendimų – vien juokas tolėliau esančiame vaikų darželyje, malonus nuovargis po dienos darbų, tarp pušų sklandančios mintys, kurias tereikia sugaudyti ir užrašyti.
Vėliau vykome į poeto Jono Mačiulio-Maironio literatūrinį muziejų. Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII amžiaus viduryje ant trijų gotikinių XVI amžiaus namų rūsių pamatų.
Po 1812 metų karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 metų sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Muziejuje autentiškai atkurti poeto gyvenamieji kambariai: svetainės, biblioteka, miegamasis. Muziejuje kaupiama, saugoma ir eksponuojama medžiaga, susijusi su lietuvių literatūra, nuo tautosakos, pirmųjų raštų iki pat šių dienų. Išsamiai pristatomas poeto literatūrinis palikimas. Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte buvo įsikūrusi knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų. Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi daug iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų.
Tik išėję iš muziejaus, pamatėme Kauno senamiesčio puošmeną – Rotušę ir, žinoma, Kalėdų eglutę. Kalėdiniai saldumynai maloniai glostė gomurį, o karšto šokolado ir kakavos kvapas skatino tikėti stebuklu. Visai netoli, prie Kauno Katedros Bazilikos, palaidotas Maironis. Senus laikus mena Perkūno namas. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas
XV a. II pusėje.
Teliko aplankyti M. K. Čiurlionį. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas. 2003 m. pagal šiuolaikinius muziejų reikalavimus atnaujintose M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų.
Temo, o mūsų galvos buvo kupinos minčių, širdys – įspūdžių. Dėkojame Rūdiškių gimnazijos administracijai už priartintas Kalėdas, už nuostabią ir prasmingą kelionę.
Odeta Aliukonytė, III a klasės mokinė
no images were found
Gera keliauti su nuostabiais Rūdiškių gimnazijos mokiniais:)