Kovo 8-12 dienomis Rūdiškių gimnazijoje visuose koncentruose buvo organizuotos etikos pamokos, skirtos ,,Sąmoningumo didinimo mėnesiui BE PATYČIŲ“. Pamokos vyko diskusijos principu. Tema: Patyčios. Kas tai yra? Pirmiausia prisiminėme, kad yra išskiriamos tiesioginės ir netiesioginės patyčios. Tiesioginės patyčios – kai vaikas atvirai puolamas, užgauliojamas savo bendraamžių, pvz., stumdomas, pravardžiuojamas, jam grasinama ir pan. Netiesioginėmis patyčiomis vadinamas toks elgesys, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai vaiko atstūmimas nuo grupės, ignoravimas, nebendravimas su juo, neapykantos prieš vaiką kurstymas. Taip pat yra išskiriamos keturios patyčių formos:
Žodinės patyčios – kai vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais. Tai gali būti prasivardžiavimas, gąsdinimas, pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, negalią, išvaizdą, ,,juokeliai“, užrašai apie vaiką, skaudinančių žinučių siuntinėjimas mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, apkalbinėjimas, šmeižimas.
Fizinės patyčios – tai užgauliojimas veiksmais: pargriovimas, įspyrimas, kumštelėjimas, spjaudymas, daiktų atiminėjimas ar gadinimas, plaukų pešiojimas ir pan.
Gestų – tai įvairūs gąsdinantys, bauginantys gestai, ignoravimas siekiant parodyti, kad vaikas yra nepageidaujamas ar atstumiamas.
Elektroninės patyčios – tai patyčios, vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose vietose internete, naudojant mobiliuosius telefonus. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus: nemalonių žinučių arba elektroninių laiškų rašinėjimas, skaudinantis bendravimas pokalbių kambariuose, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimas, tapatybės pasisavinimas ir pan.
Džiugu, kad mokiniai labai aktyviai įsitraukė į diskusiją. Mąstydami kritiškai, drąsiai ir atvirai reiškė savo nuomonę ir mintis apie patyčias. Mokinių nuomone, patyčias tikrai galima sustabdyti, tai yra nenormalus ir netoleruotinas elgesys, todėl vaikai, patiriantys patyčias, turi kreiptis pagalbos, o patyčių stebėtojai turi apie jas pranešti suaugusiems. Paklausti, ar apie patyčias reikia kalbėti, mokiniai tvirtino, kad apie patyčias reikia kalbėti kiekvieną dieną… Apibendrindami pamokas, braižėme Mąstymo žemėlapį įtvirtindami patyčių sampratą, skirtingas formas, o svarbiausia – įsisąmonindami, kad patyčios yra nepriimtinas bendravimo būdas.
Išmintis byloja: ,,Tarp knygų, kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir blogą draugiją“ (K. A. Helvecijus). Tikiuosi, pamokos mokiniams padėjo suprasti, jog verta rinktis gerą draugiją ir bendravimą be patyčių.
Bronė Aliukonienė, etikos mokytoja