Šią visai Lietuvai svarbią, kraupius prisiminimus ir sunkias emocijas sukeliančią dieną IIb klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja Zita Bartkevičiene vyko į Vilnių dalyvauti dviejose netradicinėse pamokose – ,,Atmintis gyva, nes liudija“ ir ,,Tautos atmintis, glūdinti kalboje“.
Iš pradžių aplankėme Kalbos muziejų, įsikūrusį Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinyje. Ne tik klausėmės įdomių mus po muziejų vedžiojusios merginos pasakojimų, tačiau ir patys turėjome ką veikti: persikėlėme į ankstesniuosius laikus ir, naudodami antspaudus, ant lapelių rašėme savo vardus, nagrinėjome žodžių kilmę, domėjomės, kaip buvo kuriami lietuvių kalbos žodynai, gilindamiesi į žodžių daugiareikšmiškumą, sukome galvą bandydami rasti žodį, siejantį aštuonis skirtingus daiktus, susipažinome su gestų kalba, gilinomės į tarmes ir turėjome galimybę padainuoti tarmiškų dainų karaokė.
Tačiau pagrindinis mūsų tikslas buvo prisiminti ir pagerbti žmones, žuvusius ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tad mes aplankėme Antakalnio kapines, kuriose šalia Medininkuose nužudytų pasieniečių ilsisi dalis Sausio 13-osios aukų. Kiekvieną jų minėjome prisimindami jų gyvenimą ir siaubingą, sukrečiančią žūtį. Nors ir priklausome tai kartai, kuriai neteko dalyvauti tuose baisiuose 1991 m. įvykiuose, visgi nesunku įsivaizduoti, kokį siaubą tada teko išgyventi žmonėms, o ypač tiems, kurių šeimos nariai taip ir negrįžo namo. Šiandien esame labai dėkingi ir kasmet prisimename laisvės gynėjus, juos minime ir pagerbiame, nes tik jų dėka gyvename laisvoje Lietuvoje.
Laura Mackevič, IIb