Dorota Vitkauskaitė, Ib
Jurga Ivanauskaitė, ,,Viršvalandžiai“ (2007)
Tai paskutinioji nebaigta žymios lietuvių rašytojos knyga. Ji alsuoja tiek gyvenimo troškimu, tiek mirties baime. Nors autorė visą savo gyvenimą daug svarstė apie mirtį, tačiau išėjimo laukimas visus sulygina. Kūrinyje gausu Jurgos Ivanauskaitės biografinių detalių ir apmąstymų apie gyvenimą, žmones. Knygos žanras yra sunkiai apibrėžiamas, bet skaitant tampa aišku viena – tai kūrinys apie viltį, mokėjimą juoktis ir kančios svarbą. ,,Žmogus vienintelis gyvūnas, mokantis juoktis, nors turi tam mažiausiai pagrindo.“
Julija Kaupaitytė, Ib
Oskaras Vaildas, ,,Doriano Grėjsus portretas“ (1890)
Tai gan seniai parašytas romanas apie jaunuolį, vardu Dorianas, kuris amžinos jaunystės ir amžino grožio vardan atsisakė savo sielos ir pasinėrė į malonumus, nepaisydamas kitų žmonių.
Dorianas, būdamas dar ganėtinai jaunas, paveldėjo savo senelio palikimą. Nuvykęs į paveldėtus namus, jis susipažino su menininku Beziliu. Šiam labai patiko Dorianas, tad jis nutapė nuostabų jo portretą. Portretu susižavėjęs Henris panūdo susipažinti su žaviu jaunuoliu. Dorianas ir pats žavėjosi savo jaunyste ir grožiu, todėl ėmė trokšti išlikti amžinai jaunas ir gražus. Troškimas išsipildė – paveikslas ėmė senti, o Dorianas džiaugėsi savo jaunyste ir grožiu.
Doriano grožis užbūrė ir sužavėjo aktorę Sibilę. Jie pamilsta vienas kitą, ketina tuoktis, bet po nesėkmingo Sibilės spektaklio Dorianas Grėjus nusivilia mergina ir ją palieka. Neištvėrusi skausmo, Sibilė nusižudo. Vėliau, gyvendamas malonumų kupiną gyvenimą, Dorianas nužudo ir savo portreto autorių. Vėliau seka kiti nusikaltimai, bet Dorianas išlieka nepaliestas nei skausmo, nei metų, nei kaltės – sensta ir raukšlėjasi tik portretas. Kai neištvėręs sąžinės priekaištų Dorianas bando sunaikinti paveikslą, sunakina pats save – miršta senas, baisus, o paveiksle lieko tas pats gražus, kaip ir jaunystėje.
Šią knygą pasiūlyčiau perskaityti, nes ji yra įtraukianti, verčianti pasvarstyti apie save, savo išvaizdą ir poelgius su kitais žmonėmis. Knyga aiškiai parodo, kad gyvenime svarbus ne žmogaus grožis, o tai, koks žmogus yra viduje. Apie tai, kad nereikia prarasti žmogiškumo.
Erika Marija Zalieckaitė, Ib
Juozas Grušas, ,,Meilė, džiazas ir velnias“ (1967)
Tragikomedijoje pasakojama apie keturis draugus – Andrių, Julių, Luką ir merginą Beatričę. Visi trys vaikinai yra įsimylėję vienintelę merginą, bet ji šiltus jausmus jaučia tik vienam iš jų – vėjavaikiui Andriui. Andriaus jausmai Beatričei nėra tikri – ji jam yra tik užgaida.
Kai Andrius sužino, kad Beatričė kalbėjosi su jo tėvu ir daug ką apie jį pasakė, vaikinas suranda merginos dienoraštį ir parodo jį mokyklos direktorei. Ši, perskaičiusi dienoraščio įrašus, pamano, kad merginai yra pasimaišęs protas, dėl to Beatričė patenka į beprotnamį. Knygos pabaiga tragiška – Beatričė yra paniekinama, susipyksta su vaikinais ir galiausiai pražūva.
Pjesė sudomina netikėtais įvykiais, parodo, iki ko priveda meilė be atsako, kaip lengva paniekinti žmogų ir privesti jį iki savižudybės.
Gabrielė Lizunaitė, Ib
Laurie Halse Anderson, ,,Žiemos mergaitės“ (2012)
Šis romanas apie merginą, kuri serga anoreksija ir nesiruošia gydytis, nes siekia būti dar lieknesnė, net ne lieknesnė, o pati liekniausia mergina mokykloje – sverti 38,5 kg. Bet ir šis skaičius jai atrodo per didelis.
Lija neseniai sužino, kad žuvo jos geriausia draugė. Ji buvo rasta negyva motelio kambaryje. Merginą kankina siaubingas kaltės jausmas, kad neatsiliepė nė į vieną draugės skambutį. Kesė skambino 33 kartus, bet Lija neatsiliepė, nes merginos nebendravo jau keletą mėnesių. Nors artimiesiems Lija teigė, kad viskas gerai, merginai tai buvo skaudus smūgis.
Lija valgo mažai ir skaičiuoja kiekvieną kaloriją. Dėl šios problemos ji jau du kartus buvo paguldyta į ligoninę, todėl yra atidžiai stebima ir kas savaitę sveriama. Merginą siutina, kad ją bando padaryti ,,stora karve“, todėl įnirtingai priešinasi: mažai valgo, į chalatą įsisiuva monetų, paslepia geras svarstykles. Neilgai trukus Liją pradeda kamuoti košmarai. Ji dažnai mato mirusios draugės šmėklą ir su ja kalbasi…
Vienintelis džiaugsmas Lijos gyvenime yra jos mažoji įseserė Ema. Ji yra linksma ir aktyvi, dalyvauja daugybėje būrelių, o pati Lija vengia pamokų, nenori eiti į susitikimus su psichologe, pjaustosi ir toliau bando lieknėti. Dėl ligos jai visada yra šalta. Mergina turi patirti daug išgyvenimų, kol pasiryžta gydytis.
Knygoje yra atskleidžiamas anoreksija sergančių merginų požiūris į gyvenimą, parodomos ligos pasekmės ir kaip sunku yra pasveikti. Vaizduojama merginos istorija sukrečia, todėl tikiuosi, kad ši knyga paskatins susimąstyti tuos, kurie nori per daug sulieknėti. Juk iš tiesų anoreksija veda į susinaikinimą.
Laura Mackevič, Ib
Neil Gaiman, ,,Kapinių knyga“ (2011)
Tai siaubo pasaka, kuri sužavės ir nustebins ne tik paauglius, bet ir daugybę suaugusiųjų. Kitas – nepaprastas berniukas, gyvenantis kapinėse. Nuo kūdikystės išaugintas vaiduoklių, vilkolakių ir kitokių kapinių būtybių, Kitas ne tik išmoko senųjų vaiduoklių papročių, bet ir įgijo gebėjimą išnykti, todėl patyrė daugybę nuotykių. Visą laiką, kol berniukas gyveno kapinėse, jo globėjas Sailas su panele Lupesku siekė išsiaiškinti, kas ir kodėl nužudė berniuko šeimą.
Ši fantastinė knyga skaitoma lengvai, yra intriguojanti ir labai įdomi. Ją perskaityti rekomenduoju todėl, kad tai yra puiki galimybė pažinti kitokį pasaulį, nors ir netikrą, bet kupiną įtampos, lavinantį vaizduotę.