Vasario 8 dieną su mokytoja E. Vilčevskaja išdrįsome įžengti į tą vietą, kur beeinant tave griebia dešimt rankų ir sako, kad „pas juos geriausia“, „didžiausios perspektyvos“, „puikūs dėstytojai“, „labai nebrangu“ ir daug visokio gėrio. Taip, teisingai. Tai Litexpo paroda „Studijos 2013“. Tik kaip vienos diskusijos metu buvo pasakyta – skirkit turizmą nuo emigracijos. Jums, nebuvusiems šalia tą akimirką, jaučiu pareigą tai paaiškinti.
Kai mes norime stoti į universitetą ar įsidarbinti kur nors, ta vieta mums yra pateikiama labai gražiai, išgiriama, iškeliama aukščiau visų. Taip, kaip turistams. Pamatomi tik gražiausi vienos ar kitos šalies kampeliai. Atėjus mokytis ar dirbti, jau tampi to kampelio dalimi, tad pamatai viską, kas yra ir negražu – piktus dėstytojus\bosą, pavargusius aplinkinius, bemieges naktis ir pan. Tai jau emigranto rūbai. Dirbk ir nepoilsiauk. Ilgai nekalbant išvada tokia: kad ir kur įstotum, visur reikės stengtis ir daug mokytis.
Tačiau yra viena galimybė – mokytis sunkiai arba mokytis sunkiai + būti laimingiems. Pastarasis variantas taikomas tik tiems asmenims, kurie į universitetą (ar kitą mokymo įstaigą) stoja patys norėdami, o ne pildydami tėvų ar mokytojų uždulkėjusias svajones.
Mano nuomone, jeigu žmogus yra dar ne visiškai apsisprendęs ko nori – tegu palaukia. Per metus pasaulis nesugrius. Nebūtina pulti į studijas (nes visi taip dažniausiai daro) vos baigus mokyklą. Vieniems kartais tiesiog reikia daugiau laiko savęs pažinimui. Viską gali pakeisti atsitiktinė pažintis, knyga ar tiesiog kavos puodelis…
Julija Božičko, II b kl. mokinė