Trakų r. Rūdiškių gimnazijos 6 a klasės mokiniai kartu su klasės vadove V. Patinskiene ir pradinio ugdymo mokytoja L. Butkevičiene, tęsdami Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto,, Įvairiatautės kultūros glėbyje“ veiklas, spalio 9 dieną vėl domėjosi ne tik savo, bet ir kitų tautų istorija bei kultūra. Susėdę į autobusą važiavome pajūrio link. Pirmas sustojimas – Vinetų kaimas. Tai Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas puoselėjantis kaimas, kuriame įkurtas gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi. Mus pasitiko indėnų vadas Vinetu ir pakvietė į ritualinę indėnų palapinę, užkūrė laužą, dainavo, pasakojo apie turtingą bei legendomis apipintą Amerikos indėnų kultūrą ir istoriją, mokė mušti būgnus. Netrukus buvome pakviesti patikrinti akies taiklumo. Lankai, strėlės, švytintys vaikų veidai ir net kiaurai merkiantis lietus padėjo pasijusti tikrais indėnais – Karlo Majaus, Dž.F.Kuperio, Lizelotės Velskopf sukurtais personažais. Laikas neprailgo, bet privalėjome skubėti, nes mūsų dar laukė Palanga bei jos kiek netikėta istorija. Po dešimties minučių jau išgirdome ošiančią jūrą ir įdomų mūsų gidės pasakojimą apie tai, kad šis kurortas slepia daug daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad nedaug tetrūko, kad Palanga priklausytų ne Lietuvai, o Latvijai? Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – Palangos dominantė, kurios bokštas matomas iš toli. Bažnyčią pastatė vienas svarbiausių kurorto kūrėjų – didikas Feliksas Tiškevičius. Daugybė šalių paliko savo ženklą šiuose maldos namuose. Štai centrinio altoriaus marmuras bei grindų plytelės pargabenti iš Prancūzijos, vitražai – iš Krokuvos, vartai pagaminti Liepojoje, laikrodis atkeliavo iš Vokietijos. Bažnyčia nebuvo sugriauta per karą, nebuvo uždaryta ir sovietmečiu. Veikė anksčiau kurorte ir raudonų plytų sinagoga (dabar toje vietoje įsikūrusi „Maximos“ parduotuvė), sudegusi per 1938 m. Palangos gaisrą, panaši ir Rūdiškių sinagogos lemtis. J.Basanavičiaus gatvė iki pat 1923 m. turėjo Tiškevičių bulvaro pavadinimą. Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius kurorte apsilankė būtent 1923 m., tad jo vardu ir buvo pavadinta gatvė. O dar gražusis Palangos tiltas, viliojantis nepaprastu vaizdu, grafų Tiškevičių rūmai. Sužinojome, kad iki 1935 m. Palangos pajūris priklausė Tiškevičiams ir buvo privatus. Tik 1935 metų sausio 31 dieną grafai savo paplūdimį perdavė valstybei. O dar įdomiau, kad iki 1921-ųjų metų lietuviai dėl Palangos pešėsi su latviais. Į šį konfliktą teko įsikišti netgi tarptautiniam diplomatui Simsonui iš Anglijos. Po ilgų ilgų derybų Palanga pagaliau buvo perduota Lietuvai. Netgi buvo atliktos apklausos, ko gyventojai nori, kas jie tokie – latviai ar lietuviai. Ir tik 1921-ųjų pavasarį Palanga perėjo Lietuvos žinion. Kultūrų glėbyje gražėjo mūsų Palanga. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto,, Įvairiatautės kultūros glėbyje“ veiklose. O dar didesnis džiaugsmas apima, kai sužinai, kad kai kurie mokiniai tik šio projekto dėka pirmą kartą pamatė jūrą.
Įspūdžiais dalijosi 6a klasės mokiniai ir jų klasės vadovė V.Patinskienė
