Lietuvių tautos atgimimo žadintojas ir Lietuvos valstybės atkūrėjas Jonas Basanavičius rašė: ,,Jei Lietuva iki šiai dienai gyva dar liko, tuomi mes kalti esame mūsų garbingų prosenių stiprybei bei pražilusiems mūsų piliakalniams…“ O piliakalniai mena ir primena tą praeities laiką, kai žmonės pilis statė, gynė ir padavimus kūrė. Tad per lietuvių kalbos pamoką, tyrinėdami padavimuose apdainuotus senovės žmonių darbus ir žygdarbius, 5a ir 5c klasių mokiniai 2015 m. gegužės 18 d. vyko į Trakų pilį senovės dvasios ieškoti ir pajusti. Ir ką gi rado?
Pirmiausia rado įdomų edukacinį užsiėmimą ,,Viduramžių karyba“ ir pasimatavo senovės riterių šarvus. Įsitikino – sunku metalinius šarvus dėvėti ir dar geležies ar Damasko plieno kalaviju arba kardu mosuoti.
Antra, pasijuto viduramžių nusikaltėlių kailyje – patikrino kankinimų įrenginius, patyrinėjo kalėjimą. Pajuto, kaip baisu saulei kepinant surakintam būti arba šaltam tamsiam šuliny tupėti.
Trečia, įsitikino, kad lobiai, esantys Trakų pilies parodoje, yra ne tik didelę piniginę, bet ir istorinę vertę turintys radiniai. Pasvarstė, ką patys su rastais pinigais darytų, kaip juos išleistų – teisėtai ar ne.
Ketvirta, suprato, kaip senovės žmonės elgėsi užklupus liūčiai ir krušai. Akivaizdu – slėpėsi po stogu ar pašiūre lygiai taip pat, kaip ir šiuolaikiniai.
Penkta, aptarė Trakų pilies gynybos strategiją ir taktiką. Suprato, kaip nelengva gynybą planuoti, kai pilies ir bokštų laiptai siauri ir statūs, o langai maži. Pajuto, nesmagu su priešu susiremti ir pilies kuorus ginti.
Šešta, išbandė kunigaikščių atspaudą ir palygino, kaip lengva SMS žinutę ištrinti, bet sunku atspaudą panaikinti.
Taigi radę, pajutę ir supratę, penktokai grįžo į dabartį, padavimuose neapdainuojamą, kunigaikščių anspaudais netvirtinamą.
5a,c mokiniai ir lietuvių kalbos mokytoja Zita Bartkevičienė
no images were found