Rugsėjo 20 d. 4 a klasės mokiniai išsiruošė į žygį. Pusketvirto kilometro besitęsiantis Varnikų pažintinis takas užburia vaizdais ir garsais.
Trečdalis tako nutiestas iš lentų. Nieko nuostabaus, juk dalis jo veda per pelkę. Lentos po kojomis šiek tiek virpa, pėdos jaučia po taku tyvuliuojančią pelkę. Traukti šiuo taku kartu su mūsų gimnazijos geografijos mokytoja Violeta Bakšiene – vienas malonumas. Mokytoja čia žino kiekvieną tako posūkį, kiekvieną medelį, augalėlį ir gali ilgai ir įdomiai apie juos pasakoti.
Maršrutą sudaro 10 informacinių stotelių. Kiekvienoje stabtelim. Mokytoja pasakoja, kad pažintinis takas apima du reljefo ir kraštovaizdžio tipus – ledyno pakraščio suformuotą kalvotą reljefą su jame augančiu senu ir jaunu, jau žmogaus sodintu mišku bei organogeninį reljefą su liekaniniais ežerėliais (Ilgelio pelkė). Draustinyje auga daugybė įvairiausių augalų. Mokiniai galėjo paragauti kiškio kopūstų, čia pat nusiskintų, ir mokytojos atneštų pacukruotų spanguolių, palyginti jų skonį. Per lupą mokiniai tyrinėjo saulašarę. Sužinojo, kam senovėje žmonės naudojo kiminus, gailius. Čia pat surado ir atpažino keletą vaistažolių: gyslotį, kraujažolę, pataisus. Mokytoja papasakojo, kad pataisai lėtai auga, o išnaikinti ilgai neatželia, todėl jų skinti negalima. Įdomu, kad tai vieni seniausių augalų, menančių dinozaurų laikus. Ketvirtokai pakartojo augalų grupes. Pasitikrino, ar pažįsta medžius.
Iš pradžių takas vedė mišku, vėliau – miško keliu. Jokio miesto šurmulio ar mašinų ūžesio, tik paukščių čiulbėjimas. Pamojome išskrendančiam į šiltuosius kraštus gervių pulkui ir pilni įspūdžių ir žinių, kurias patikrino mokytoja Violeta paskutinėje žygio stotelėje, grįžome į gimnaziją.
4 a klasės mokiniai ir mokytoja dėkoja geografijos mokytojai Violetai Bakšienei už puikų žygį ir suteiktas žinias.
4 a klasės mokytoja F. Grambienė
no images were found