Gražų rudens rytą ketvirtos klasės mokiniai bei mokytojos Lilija ir Violeta susiruošė į žygį Varnikų pažintiniu taku. Keliauti šiuo taku kartu su gimnazijos geografijos mokytoja metodininke Violeta Bakšiene buvo vienas malonumas, nes jai čia pažįstamas kiekvienas posūkis, medelis, augalėlis, kupstelis. Keliaudami grožėjomės ledyno suformuotu kalvotu reljefu, jame augančiu senu mišku, taip pat ir jaunu, žmogaus sodintu. Susipažinome su skirtingais miško tipais, įspūdingais ežerėliais ir pelkelėmis. Pamatėme gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas. Eidami taku po kojomis jautėme virpėjimą – tyvuliuojančią pelkę. Mokytoja ramino, kad ši pelkė tikrai nepavojinga, ja galima šiek tiek pasivaikščioti ir nulipus nuo medinio tako. Vienintelė blogybė – galime sušlapti kojas. Draustinyje pamatėme daugybę įvairiausių augalų – mėginome juos atpažinti. Nelengva buvo užduotis. Daugelis jų reti, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą. Ketvirtokai troško pamatyti saulašarę, augalą, kuris gaudo vabzdžius, tačiau šis noras neišsipildė. Jau ruduo ir, matyt, augalas išsigando rudeniškos šalnos, pasislėpė. Mokiniai nutarė pavasarį pakartoti žygį Varnikų pažintiniu taku ir atrasti tą slapuką. Tam, kad pavyktų atrasti pasislėpusius gamtoje augalus, visus metus mokiniai domėsis jais, rinks informaciją, kurs tekstus. Prasmingai praleidome laiką ir supratome, kad žygiai moko mus bendrauti ir bendradarbiauti, mylėti ir saugoti gamtą, branginti savo gimtąjį kraštą.
Pradinių klasių mokytoja Lilija Butkevičienė
no images were found