Pirmą kartą į Maironio lietuvių literatūros muziejų vykau pasiklausyti kitų skaitovų. Būtent tada ir nusprendžiau, kad laikas ir man į savo gyvenimą bei širdį įsileisti poezijos paslaptis. Praėjusių metų lapkritį jau skaičiau eiles Maironio literatūros muziejuje Kaune ir laukiau vertinimo.
Pirmasis kartas buvo nesėkmingas (net ir kelios ašaros ištryško). Tada pasakiau sau, kad daugiau čia nebegrįšiu. Bet praėjus vos kelioms dienoms jau vėl norėjau visą save atiduoti poezijai, tam jauduliui, kuris skatina ieškoti vis naujų intonacijų, prasmių. Esu labai laiminga, kad antrasis kartas nebuvo pirmojo sinonimas. Jauduliui šį kartą tiesiog nepasisekė. Jaučiuosi puikiai, kad po dviejų savaičių vėl vyksiu skaityti eilių į Kauną, į II turą. Nepamiršiu ir savo gerų bičiulių Julijos, Erikos ir Rugilės. Jos dar sugrįš, aš tai žinau, nes Maironis mus kviečia čia sugrįžti kasmet.
7 a klasės mokinė Odeta Aliukonytė