Lapkričio 7 d. gimnazijoje svečiavosi kunigas Robertas Skrinskas. Socialinės pedagogės kvietimu svečias skaitė paskaitą apie rūkymo, alkoholio, narkotikų ir abortų žalą. Atrodytų, susiduriame su tuo dažnai, bet ar susimąstome apie pasekmes? Ar pirkdami cigaretę, butelį alkoholio (apie narkotikus ir abortus net užsiminti nesinori) pagalvojame apie tai, kokie būsime rytoj?
Kunigas nemoralizavo, nesakė, kad taip daryti negražu. Jis pasitelkė į pagalbą labai paprastus ir tikrai veikiančius dalykus – patirtį bei faktus. Dar ir dabar matau: įjungia nuotrauką, žvilgteli. Tada prabyla: „Čia Marytė (vadinkim ją taip). Jos mama vartojo narkotikus. Jai dešimt, o atrodo taip, lyg būtų kelių metų kūdikis.“ Tada ir susimąstėme. Ką veikiame šiandien? Ar tai neveda blogesnio gyvenimo link? Tiek daug bendraamžių, gyvenančių specialioje ligoninėje. Ir žodžiai: „Juos pririša prie lovų, kad nenukristų.“ Ir ne dėl savo kaltės jie tokie. Dėl tėvų. Kurie nesuprato, kad alkoholis, tabakas, psichotropinės medžiagos kūnui padaro lemtingą įtaką. Vėliau tai gali atsiliepti ir būsimam kūdikiui. Kuris, kaip bebūtų gaila, gimęs nesveikas nėra reikalingas tėvams.
Kunigas vis rodė vaizdus ir pasakojo. Klausėmės ausis ištempę. Užnugary girdėjau aikčiojančius, išsigandusius. Nevengė ir užsimerkti klausytojai. Baisu. Baisu ne tik tai, kad žmonės yra išmetami ir tampa nereikalingi, bet dar ir faktas, jog nepasimoko pasaulis iš klaidų. Nepasimoko. Ir, manau, nereikia moralizuoti. Užtenka pažvelgti į save. Kaip mes, būdami sveiki tiek protiškai, tiek fiziškai, žiūrėtumėme į visuomenėje esančius ir jos gyvenime dalyvaujančius „kitokius“? Į tuos, kurie nė pajudėti negali, ką jau bekalbėti apie mąstymą. Ir visa dėl to trumpalaikio pasitenkinimo, kurį suteikia alkoholis ar narkotikai.
Naivu tikėtis ir sakyti, jog „man taip tikrai nenutiks“. Naivu.
Kunigas Robertas Skrinskas paliko įspūdį visiems. Belieka tikėtis, jog susimąstę bandysime ir keisti kai kuriuos savo gyvenimuose vykstančius dalykus.
Julija Božičko, III b klasės mokinė
