Skaitantieji

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais – skaitovų konkursas. Pradėsiu nuo mokyklinio ir tiesiai šviesiai pasakysiu, kad juo nusivyliau. Pirmąkart buvo tokia didelė konkurencija didžiųjų grupėje. Net trys dalyvės (apie vyriškąją giminę čia nė kalbos nėra)! Tad prizinė vieta buvo tikrai garantuota. Nesigirdama sakau: 2013-ųjų metų Rūdiškių gimnazijos skaitovų konkurse didžiųjų grupėje laimėjau pirmąją vietą.
Tuo nelabai džiaugiausi. Mat norisi tos sveikos konkurencijos, kai dėl prizinės vietos reikia pakovoti. Šitai buvo kontrastinga – didieji slėpėsi po lapais ir vos tik keli, tiksliau – kelios, išdrįso atsistoti ant scenos, kai tuo tarpu mažiukai ėjo vienas po kito ir taip galėjai suskaičiuoti daugiau nei dvidešimt mažųjų skaitovų. Štai ten konkurencija buvo tiesiog milžiniška. Negiriant ir visai šaltai į juos žiūrint, buvo vos keli kiek silpnesni. Visgi tai yra netgi gerai. Puiki galimybė tobulėti ir siekti puikių rezultatų. Laimėjusiems taip pat neverta užmigti ant laurų. Toli gražu nė vienoje grupėje nebuvo tobulo skaitovo. Vargu ar toks išvis yra. Ir jeigu jau kalbant taip protingai, tai kas gi tas tobulumas?
Rajonas šiais metais suskambėjo kitaip. Buvo dviprasmiška. Arba žavėjo, arba norėjosi bėgti tolyn ir nieko negirdėti. Matyt, taip turėjo būti. Lig šiol negaliu suprasti: kam leisti į sceną vaiką, kuris nemoka žodžių ar tiesiog nesugyvena su tekstu? Savaime suprantama, tada jis tiesiog tampa pajuokų objektu pačiame konkurse. Tada pasidaro gėda, tik negali suprasti – dėl mokytojo, leidusio tokiam eiti į sceną, dėl paties skaitovo nesusivokimo, ar dėl besišaipančiųjų? Turbūt dėl visų vienu metu.
Kad ir kaip ten bebūtų, nelikom nepastebėtos. Man buvo suteikta garbė vadinti save trečiosios vietos nugalėtoja, o Odetai Aliukonytei iš 6 a – net antros. Šaunuolė ji!
Kita vertus, tos pergalės nieko nereiškia. Man svarbu tiesiog pasirodyti gerai, kad pati jausčiau malonumą skaitydama tekstą. Nieko svarbesnio kol kas nežinau…

Julija Božičko, II b kl. mokinė