Prisipažįstu, jog aš, Julija Božičko (g. 1996), du tūkstančiai dvyliktų metų lapkričio dešimtą dieną dalyvavau Respublikiniame moksleivių skaitovų konkurse Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kaune.
Neskaičiau nieko kito, kaip tik patį patriotiškiausią (mano atžvilgiu) Maironio eilėraštį „Nuolat verkšlenantiems politikams“ ir savo sukurtą keliolikos eilučių kratinį (žmonės jį vadina eilėraščiu) „Mano mylimas kaimo šunie“. Neslepiu, jog jaudinausi visas penkiolika minučių prieš pat sakymą, ir sutinku, jog tai nesąžininga kitų skaitovų, kurie jaudinosi kelias ištisas dienas prieš, atžvilgiu.
Neslepiu, jog konkurse dalyvavau trečiąkart, niekieno neverčiama. Dalyvauti sutikau būdama blaivaus ir aiškaus proto, nenorėdama niekam įtikti ar įsiteikti. Visiems konkurentams sąžiningai linkėjau sėkmės ir pergalės. Neegoistiškai važiavau dalyvauti, pergalę numetusi už tolimų horizontų.
Mano bendrininkės, t.y. irgi skaitovės, buvo Odeta Aliukonytė ir Erika Daugelevičiūtė, pilnavertės Rūdiškių gimnazijos moksleivės. Važiavome ne pasaulio užvaldyti, o patobulinti savo diktatoriškų įgūdžių, slapta tikėdamosi, kad vis dėlto vieną dieną jis (pasaulis) bus mūsų. Pažadu asmeniškai užkrėsti jį (pasaulį) literatūra, menu, tiksliaisiais mokslais ir blaiviu protu.
Remdamasi Savo įstatymų antros dalies penkioliktu punktu (2.15. Gyvenk taip, kad tau būtų gera, tik netrukdyk kitiems), pažadu ir toliau visavertiškai dalyvauti skaitovų konkursuose. Tik nuo šiol tai daryti su dar didesniu malonumu.
Taip pat norėčiau padėkoti p. V. Patinskienei už atsidavimą mokant mane lietuviško žodžio ir meilės savo šaliai. Tikiuosi, jog ji pasiryžusi vesti mane lieratūros keliu iki dvyliktos klasės ir truputį ilgiau.
Manau, jog atėjo pats metas tarti baigiamąjį žodį. Taigi:
Ačiū.
JULIJA BOŽIČKO,
pasaulį mindanti skruzdėlė
no images were found
Puiku!
Julija, gerai rašai:) Patinka Tavo ironiškas požiūris.